Kokias plūdes rinktis pavasarį

Kovas dažniausiai būna dar gana žiemiškas mėnuo. Kur ne kur dar pamatysime baltas sniego keteras, o naktį neretai paspaudžia ir stipresnis šaltukas. Tačiau, kaip bebūtų, kovas – pavasario mėnuo. Ir nieko nėra geresnio, kaip gražią pavasario dieną praleisti su plūdine meškere rankose, prie kokios nors upelės kranto. O kone svarbiausiu tokios žūklės atributu tampa plūdė. Kur ir kokias šias mažąsias pagalbininkes pavasarinėse upėse naudoti ir pakalbėsime.

Plūdės su kiliu

Jas grubiai galėtume suskirstyti į kelias grupes. Pirmosios būtų skirtos žvejoti stovinčiame ir lėtai tekančiame vandenyje. Antrosios – greitos ir vidutinės srovės upėse.

Pirmosios grupės plūdės dažniausiai turi ištęsto lašo formos korpusą ir gan ploną vielinį ar anglies pluošto kilį su panašaus storumo plastmasine antenėle. Tokio tipo plūdes patogu naudoti su meškerėmis be ritės arba žvejojant įvairaus tipo palaidynėmis netoli kranto. Tokių gabaritų mažosios pagalbininkės yra itin jautrios ir puikiai rodo menkiausią žuvies prisilietimą prie masalo. Deja, jos taip pat yra jautrios įvairiems aplinkos veiksniams: vėjui, bangavimui, stipriai upės srovei.

Antrosios grupės plūdės turi arba labai pilvotą rutulį primenančią arba pailgą verpstės formos figūrą. Jos išskirtinai yra skirtos žvejoti įvairaus stiprumo srovėje ir puikiai tinka naudojant boloniškojo arba angliškojo tipo palaidynes meškeres. Tokios plūdelės turi tvirtus, iš anglies pluošto arba vielos pagamintus, kilius su gan storomis, iš tolo besimatančiomis, antenėlėmis.

Plūdės be kilio

Tokios verpstės formos plūdelės puikiai tinka žvejojant nevienalytėje, gan stiprioje srovėje. Žvejojant tokio tipo plūdelėmis, galime nesibaimindami kabinti ir didesnį masalą, ir užmesti į pagrindinę upės srovę, laukdami „padoraus“ šapalo kibimo. Tokios plūdės gali būti pagamintos iš balzos, plastiko ar net putoplasto. Pastarosios yra itin mėgstamos Vilniaus krašto žvejų, gaudančių šapalus ir kuojas Neryje. Nors jau seniai jas yra pamėgę ir žiobrius gaudantys žvejai.

Bendrosios taisyklės gaudant su plūde upėse:

1. Meškeriodami upėje, geriau žvejokite keliais gramais sunkesne plūde, nei jūsų manymu yra reikalinga Upės srovės greitis yra daug didesnis paviršiniuose vandens sluoksniuose, nei prie dugno. Kad masalas plauktų natūraliai, reikia sulyginti tuos du srovių „greičius“.

2. Žvejodami plūde su kiliu, būtinai ją prie pagrindinio valo tvirtinkite trim silikoninėmis gumelėmis. Vienai ar kelioms plyšus, o kartais ir ištrūkus plūdės „auselei“, jūs tikrai neprarasite savo „mažosios pagalbininkės“.

3. Žvejodami palaidyne meškere upėje, visada rinkitės kiek galima plonesnį valą. Pačioms mažiausioms 2–3 g plūdėms pakaks ir 0,14 mm valo, sunkesnėms – 0,16 mm. Ploną valą mažiau veiks upės srovė ir vėjas, todėl ją valdyti bus daug lengviau.