Truputis istorijos
Visa dugninių meškerių su jautriomis viršūnėlėmis era būtent ir prasidėjo nuo „Swingtip“ arba „Siūbuojančios“ viršūnėlės. Pasakojama, kad kažkoks neapdairus anglų meškeriotojas žvejybos metu užmynė ant meškerės viršūnės ir, norėdamas ją greitai sutaisyti, sujungė dvi dalis gumine žarnele. Vėliau pastebėjo, kad tokia meškerės viršūnės „modifikacija“ puikiai rodė žuvies kibimą.
Vėliau atsirado ir „Quivertip“ arba „Virpančios“ dugninių meškerių viršūnės. Jos, kaip „siūbuojančios“, sriegio principu įsisuka į meškerės viršūnėlę. Na, o dar vėliau atsirado mums įprastos keičiamos ir į meškerės viršutinę dalį įsistatančios „Linguojančios“ dugninių viršūnėlės.
„Swingtip“
Vyresnės kartos meškeriotojai turbūt puikiai prisimena pirmąsias tokio tipo meškeres, pasirodžiusias Lietuvos žūklės parduotuvėse. Nebuvo jos tada mūsų šalyje itin populiarios, bet „modernesni“ to meto žvejai jas įsigijo ir bandė žvejoti. Net pats P. Korsakas tokio tipo meškerėmis vienoje iš savo laidų žvejojo ir mokė tautiečius šio „amato“ gudrybių! Tačiau kodėl šis žūklės būdas nugrimzdo į praeitį?
Visų pirma, „siūbuojanti“ viršūnėlė išties puikiai rodo žuvies kibimus. Jeigu mes žvejojame lynus ar karosus visai netoli kranto su lengvomis šėryklėmis ar svareliais, tokio tipo dugninė meškerė mums tikrai tiks. Tačiau jeigu mes norėsime šėryklėlę ar svarelį sviesti bent kiek toliau, sėkmingai tai padaryti su „Swingtip“ tipo meškere vargu ar pavyks. Visa esmė yra kabančioje meškerės „galūnėje“, kuri ir trukdo mesti sunkią šėryklą su masalu. Matyt todėl dėl savo siauro panaudojimo ir gan keblaus užmetimo, „linguojančios“ viršūnėlės ir buvo užmirštos.
„Picker“
Iš tikrųjų, „Picker“ tipo dugninės meškerės mažai kuo skiriasi nuo mums dabar įprastų „Feeder‘ių“. Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų kotų tipų – išskirtinai „lengva“ „Picker“ meškerių klasė. Dažniausiai šiomis meškerėmis galime užmesti svarelius ir šėrylėles nesiekiančias nei 30 g.
Šio tipo meškerės buvo sukurtos žvejybai kanaluose, kur nedidelės žuvys ypač atsargiai „ragaudavo“ joms siūlomus masalus, todėl nenuostabu, kad „Picker“ tipo meškerykočius ypač ištobulino Anglijos, Olandijos ir Vokietijos žvejai. Deja, dėl savo ne itin plataus panaudojimo ir gan menkos galios šiais laikais „Picker“ tipo meškerės žvejų mėgėjų tarpe prarado savo populiarumą. Tiesa, šiuos kotus vis dar aktyviai naudoja žvejai – sportininkai per įvairaus rango varžybas meškeriodami vien tik su svareliu ir masalu.
Dabartis
Jei „Swingtip“ kotus žūklės gamintojų kataloguose sutiksime retai, tai „Picker“ tipo meškeres tikrai ten dar rasime. Tačiau tikraisiais šių laikų „Picker‘iais“ galėtume laikyti lengvos klasės „Feeder“ ar „Method Feeder“ kotus. Tiesiog „Picker‘iams“ buvo „suteikta“ daugiau galios tiek galimo svorio užmetimo, tiek žuvies traukimo prasmėmis. Pasikeitusios meškeriojimo mados, kada vis daugiau žvejų noriau gaudo karpius komerciniuose tvenkiniuose ar didelius karšius ežeruose, lėmė ir „Picker“ bei „Swingtip“ tipo meškerių evoliuciją.