Anglas meškeriotojas Tony Hopley dalyvavo žūklės varžybose ir buvo jau beveik praradęs viltį ką nors sugauti, kai nusprendė išbandyti vieną triuką ir pabandyti prisikviesti ešerių.
Žvejys paėmė paprasčiausių kurmiarausio žemių, lygiomis dalimis jas sumaišė su „Sensas PV1” jauko klijais ir... viskas. Į šį jauką meškeriotojas daugiau nedėjo nieko, tik kartas nuo karto į žūklės vietą įmesdavo po keletą raudona spalva dažytų musės lervų.
Šis sprendimas suveikė taip gerai, kad Tony galiausiai tapo varžybų nugalėtoju, o didžiausias jo tądien sugautas ešerys svėrė net 2,1 kilogramo.
Ši istorija tik dar kartą įrodo, kad ešerius įmanoma jaukinti, o žemės yra pats geriausias šioms žuvims skirto jauko pagrindas. Kodėl žemės taip vilioja ešerius? Na, vilioja ne pačios žemės, o jų prie dugno suformuojamas debesėlis, kuris ešeriams yra ženklas, kad čia tikriausiai yra maisto.
Būtent todėl senose knygose apie žūklę galima rasti patarimų prieš pradedant ešerių žūklę bristi į vandenį ir kojomis sukelti dumblą. Būtent dėl to vasarą nemažai ešerių galima aptikti maudyklose, kuriose šios žuvys nesibaimina net besiturškiančių žmonių.
Žinoma, į vandenį metamus žemių rutulius galima praturtinti kokiais nors ešeriams patinkančiais skanėstais - karpytais sliekais, musės ar uodo trūklio lervomis. Tačiau reikia turėti omenyje, kad ešeriai neplaukioja tokiomis bandomis kaip karšiai ir nėra tokie besočiai kaip karpiai. Tad į žemes pridėjus per daug valgomų priedų ešerius galime greitai persotinti ir jie nebekibs.