Spalio mėnesį prasidėjus lašišų ir šlakių neršimo laikotarpiui, Žuvininkystės tarnybos specialistai vykdė šių žuvų reproduktorių gaudymą didžiosiose Lietuvos upėse. Sugautos žuvys buvo vietoje apžiūrimos: tinkamos reprodukcijai vežamos į Žeimenos žuvivaisos skyrių, o netinkamos paleidžiamos atgal į upes.
Šiuo metu iš sugautų lašišų ir šlakių reproduktorių dirbtinai imamos lytinės ląstelės – kiaušialąstės (ikrai) ir spermatozoidai (pieniai). Atliekamas dirbtinis apvaisinimas. Apvaisinti ikreliai visą žiemą bus laikomi inkubatoriuose, kuriuose bus palaikoma reikiama temperatūra, vanduo prisotinamas deguonies. Ilgus mėnesius ikreliai bus kasdien prižiūrimi, išrenkami negyvybingi. Pavasarį iš apvaisintų ikrelių išsiris lervutės su trynio maišeliu. Sunaudojusios trynio maišelyje esančias maistines atsargas, lervutės bus perkeltos į paauginimo baseinus, kuriuose bus toliau auginamos ir šeriamos subalansuotais dirbtiniais pašarais. Paaugintos iki 4–7 g svorio, žuvytės 2020 m. gegužę bus išleistos į sraunias upes ir papildys šių taurių žuvų populiacijas.
Iš veisimui skirto lašišų ir šlakių kieko šį rudenį tikimasi į inkubacinę sistemą surinkti apie 250 tūkst. vnt. apvaisintų šlakių ir 200 tūkst. vnt. lašišų ikrų.
Dirbtinis veisimas Lietuvoje – neatsiejama lašišinių žuvų išteklių valdymo plano dalis, pagal kurią atkurta nykstanti lašišų ir šlakių populiacija. Šiais metais į Lietuvos valstybinius vandens telkinius Žuvininkystės tarnybos specialistai išleido daugiau nei 347 tūkst. vnt. lašišų ir šlakių, kitais metais taip pat planuojama išleisti panašų šių žuvų kiekį.