Liesi ir vangūs karpiai: kaip atpažinti pavojingos ligos pėdsakus?

Įsigijus jaukų kampelį gamtos apsuptyje dažnas meškeriotojas susigundo idėja išsikasti tvenkinį ir įveisti jame žuvų. Tačiau ne visada susimąstome, kiek žinių ir pastangų gali prireikti, norint užsiauginti sveikų ir didelių žuvų. Žuvų ligos ne visada lengvai atpažįstamos, todėl kuo daugiau apie jas žinosime, tuo mažiau bijosime.

Viena iš labiausiai paplitusių kirmėlių sukeliamų žuvų ligų – daktilogirozė. Daugelio gėlavandenių žuvų (dažniausiai tvenkinių žuvų) daktilogirozę sukelia Dactylogyrus genties monogenėjos, t. y. Dactylogyrus vastator, D. extensus ir kitos Dactylogyrus genties siurbikių rūšys.

Daktilogiroze gali sirgti įvairaus amžiaus karpiai, sazanai, jų hibridai, karosai ir kt. žuvys. Nuo daktilogirozės labai nukenčia žuvų jaunikliai. Vyresniojo amžiaus žuvys rečiau serga, bet nešioja ir platina invazijos sukėlėjus. D. vastator gali sukelti tvenkiniuose daktilogirozę, kuri birželio-liepos mėnesiais yra dažna žuvų jauniklių žuvimo priežastis.

D. extensus ektoparazitais žuvys intensyviai apsikrečia pavasarį. Apsikrėtimo šaltinis yra parazitai, kurie gali patekti su į tvenkinius įleistomis apsikrėtusiomis žuvimis. Parazituodamos ant žuvų žiaunų, D. vastator, D. extensus pažeidžia žiaunų lapelius. Jų prisitvirtinimo vietose atsiranda daug gleivių, kraujosruvų. Pažeistas žiaunų lapelių vietas apima nekrozė. Dažnai žiaunų lapelių viršūnės esti sustorėjusios. Sutrinka žuvų dujų, kraujo apytaka. Sergančios žuvys liesėja, lėtai plaukioja, nusilpsta ir dažnai žūva.

Daktilogirozės paplitimo atveju dažniausiai taikomos 0,1–0,2% amoniako vonios (1–2 ml stipraus 24–25% amoniako 1 l vandens). Kai tirpalo temperatūra vonioje 7–18°C, žuvys maudomos 1 min, kai 18‒ 25° C ‒ 0,5 minutės. Pagamintame tirpale galima išmaudyti tik 2–3 žuvų partijas, nes amoniakas greitai išgaruoja. Amoniako vonias taikyti reikia labai atsargiai, geriausia žemesnės temperatūros. Taip pat taikomos ir 5 procentų valgomosios druskos vonios (maudoma 5 minutes).

Norint išvengti daktilogirozės amoniako arba valgomosios druskos vonios taikomos, kai karpiai atvežami iš kitų ūkių arba perkeliami į kitus tvenkinius. Vanduo po žuvų išgaudymo iš tvenkinio turi būti išleistas, tvenkiniai gerai išvalyti nuo dumblo pertekliaus ir dezinfekuoti negesintomis kalkėmis (2,5–3,0 t/ha) arba chlorkalkėmis (0,3–0,5 t/ha). Tvenkinių dezinfekcijos darbus reikia atlikti, kai oro temperatūra ne žemesnė kaip 10°C. Būtina įvairiais būdais didinti žuvų organizmo atsparumą, šerti visaverčiu pašaru. Į žuvų tvenkinius, kuriuose aptinkama daktilogirozės sukėlėjų, nepatariama įleisti skirtingo amžiaus žuvų.