Mūsų šalyje priskaičiuojama apie 22,2 tūkst. upių ir upelių bei apie 2850 ežerų, didesnių kaip 0,5 ha. Monitoringe stebimi didesni nei 50 ha ploto ežerai ir tvenkiniai bei upės ar jų atkarpos, kurių baseinų plotai didesni nei 30 km2. Tokių vandens telkinių išskirta 1185.
Didžiausią poveikį Lietuvos vandens telkiniams daro pasklidoji tarša, daugiausiai iš žemės ūkio šaltinių ir gyventojų, kurie nepakankamai gerai tvarko nuotekas. Kiti svarbūs veiksniai – hidromorfologiniai vandens telkinių pakeitimai dėl sausinamosios melioracijos, vandens telkinių patvenkimo ir hidroelektrinių veiklos, taip pat tarptautinė tarša ir sutelktosios taršos šaltiniai.
Priemonių, kuriomis planuojama gerinti vandens telkinių būklę, yra keletas. Svarbiausios jų – taršos prevencija, biomanipuliacija, taip pat hidroelektrinių ir hidromorfologinių pakeitimų poveikio mažinimas, taršos iš sutelktųjų taršos šaltinių mažinimas. Šiems darbams jėgas suremia įvairios šalies institucijos ir tarnybos.
Tačiau vien valstybės taikomų priemonių vandens telkinių būklei pagerinti neužteks. Didžiausią pokytį galėtų padaryti patys žmonės, pakeitę savo kasdienius įpročius. Vandens telkinių būklę pagerintų net protingesnis elementarių higienos ir valymo priemonių pasirinkimas. Draugiškos aplinkai buitinės chemijos ir kosmetinės priemonės be tokių kenksmingų medžiagų, kaip fosfatai, mikroplastikai ir pan. vandenį terštų mažiau. Padėtų ir retesnis trąšų ir augalų apsaugos priemonių vartojimas, atsakingesnis nuotekų tvarkymas.