Na, turbūt jau galvojate, apie ką aš čia ir kaip kiek ankščiau išdėstyti teiginiai siejasi su meškerioju ir apskritai žūkle? Gi žūklė siejama su ramybe ir poilsiu, o ne su užduotimis, pareigomis ir skubėjimu. Deja, realybė yra šiek tiek kitokia. Meškeriotojai yra visuomenės dalis ir jiems taip tenka atlikti įvairiausius darbus, stovėti automobilių kamščiuose, laukti eilėse pietaujant ir panašiai.
Žinoma, meškeriotojai gana smarkiai skiriasi nuo likusios visuomenės dalies dėl to, kad jie paprastai savaitgaliais keliasi ankščiau nei darbo dienomis ir lekia su meškerėmis prie vandens telkinių. Deja, vien meškerių neužtenka, reikia pasirūpinti ir masalais. Žinoma, spiningautojams tai tikrai ne problema – jie pasičiumpa keletą dėžučių su norimo tipo dirbtiniais masalais ir viskas. Na, bet spiningautojų amuniciją šįkart paliksiu ramybėje.
Taikias žuvis dugninėmis ar plūdinėmis gaudantys meškeriotojai labai dažnai naudoja gyvus masalus. Tokiu atveju išeitys yra dvi: pasirūpinti masalais iš anksto prieš žūklę arba įsigyti/prisirinkti masalų pakeliui į žūklę. Mano nuomone, antras variantas tinka tik labai retais atvejais: žūklės parduotuvės retai būna pakeliui link žūklavietės, o dar rečiau jos dirba nuo saulėtekio. Be to, abejoju ar, kur nors Lietuvoj galėčiau nusipirkti kilogramą sliekų ar litrą musės lervų 5 valandą ryto. Masalų rinkimas švintant taip gali baigtis ne visai sėkmingai, o taip pat išsiruošus į žūklę labiau norisi kuo greičiau užmesti ir laukti kibimo, o ne kapstytis mėšlyne ieškant sliekų. Taigi, sutikite, kad daug ramiau, kai meškeriotojas su savimi turi gyvus masalus žūklės išvakarėse. Žinoma, tam reikia planavimo ir pasiruošimo. Būtent apie tai ir papasakosiu.
Vienas populiariausių gyvų masalų, kuriuos naudoja Lietuvos meškeriojai, yra visiems gerai žinomi kompostiniai sliekai. Apie šių kirminėlių laikymą ir pasidalinsiu.
Faktai
Kompostiniai sliekai yra naktiniai gyvūnai – jie dienas praleidžia įsirausę paviršiniuose komposto sluoksniuose, o naktį išlenda į paviršių pasimaitinti ir susiporuoti. Kiekvienas sliekas turi tiek vyriškos, tiek moteriškos lyties dauginimosi organus.
Kompostiniai sliekai yra šilumą mėgstantys padarai, kurie išgyvena maždaug 3-25 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje, o aktyviausi yra 12-18 laipsnių pagal Celsijų temperatūrų ruože. Vienas sliekas per savaitę vidutiniškai padeda 2 kiaušinėlius, iš kurių sliekiukas išsirita 40-128 dienų bėgyje. Sliekiukui prireikia 2-3 mėnesių, kol jis pasiekia lytinę brandą.
Taigi, blogiausiu atveju per maždaug 7 mėnesius sliekų kiekis patrigubėja – sakykime iš dviejų sliekų pasidaro šeši. Geriausiu atveju, sliekų kiekis patrigubėja per maždaug 3 mėnesius.
Idėja
Iš tikro mintis čia labai paprasta ir praktiška – kompostinius sliekus pats labai dažnai naudoju tiek žūklės varžybose tiek mėgėjiškai žūklei, kaip masalą ir jauko pagardinimui. Paminėsiu, kad sliekų sunaudoju gana daug – kartais net iki kilogramo per vieną žūklę.
Taigi, logiška užsiveisti sliekų ir nesukti galvos, kur jų įsigyti, kai jų prireikia. Perkant sliekus iš anksto didesniais kiekiais, kad apgyvendinti nuosavoje sliekų buveinėje, yra gerokai pigiau, nei pirkti mažomis dėžutėmis po keliasdešimt kirminėlių. Taip pat, per keletą mėnesių sliekai atsives sliekiukų, taigi, tai bus tarsi nemokami sliekai! Šios idėjos įgyvendinimui reikės šiek pasiruošimo ir keleto paprastų daiktų.
Priemonės
Pirmiausia, norint auginti sliekus kontroliuojamoje aplinkoje, reikia sandarios dėžės/talpos. Idealiu atveju dėžė turėtų būti nelabai aukšta bet, pasižymėti dideliu dugno plotu, kad sliekai turėtų, kur šliaužioti naktimis, ir taip pat, kad rinkti juos būtų galima tiesiog nuo paviršiaus, kai prireiks. Sakyčiau reiktų, kad dėžė būtų bent 20 - 30 litrų tūrio. Pats naudoju plastikinę, prekybos centre įsigytą dėžę. Šios dėžės tiesioginė paskirtis buvo laikyti daiktus joje po lova. Dviejose šios dėžės šoninėse sienelėse atsižymėjau skylių vietas ir po to išgręžiau skyles su 1,5 mm. skersmens grąžtu. Storesnio nei 2 mm. skersmens grąžto skylėms nerekomenduočiau naudoti, nes dalis sliekų pro tokio dydžio skyles tiesiog išlįstų. Skylės yra skirtos pagerinti oro cirkuliacijai į/iš dėžės. Paklausite, kodėl išgręžiau skyles šonuose, o ne viršuje? Logika čia paprasta, dėžę su sliekais laikysiu lauke, todėl kai ims lyti, į dėžę nepateks vandens todėl sliekai nepaskęs. Taip pat skylęs reiktų gręžti kuo aukščiau nuo dugno – kad sliekams reiktų kopti maksimaliai daug kol jie pasiektų skyles.
Antra, reikia pačių sliekų. Idealiu atveju ekonomiškiausia būtų nuvažiuoti pas pažįstamą ūkininką ir pusdienį pasikapstyti mėšlyne, kad prisirinkti ekologiškų ir vislių sliekų. Deja, pats gyvendamas Anglijoje tokios galimybės neturiu, todėl tenka sliekus pirkti internetu. Taip, perskaitėte teisingai – užsisakau sliekus internetu ir kitą dieną man juos pristato kurjeriai dailiai supakuotus po kilogramą, kvėpuojančiuose maišuose. Bet kokiu atveju, sliekai tuomet sukratomi į dėžę.
Trečia, sliekus reikia maitinti. Kaip žinia, šie padarai minta augalinės kilmės maistu, todėl į dėžę būtina įdėti atitinkamo maisto. Ne kartą teko skaityti, kad lengviausiai prieinamas ir paprasčiausias sliekų maistas yra nevirtų bulvių lupenos. Taigi, į vieną dėžės kraštą verta įdėti šių skanėstų, kad kirminėliai galėtų puotauti kai užsigeidžia. Maisto atsargas reiktų papildyti kas keletą savaičių.
Ketvirta, sliekus būtina laikyti gerai sudrėkintus. Žinoma, jie neturi plaukioti, bet terpė kurioje jie gyvena turi būti drėgnoka. Vienas iš būdų, kaip sužinoti, ar sliekų buveinėje užtenka drėgmės yra patalpinti joje keletą šlapių ir suglamžytų skiaučių laikraščių. Tuomet per keletą valandų popierius pasidarys sausas, jei aplinkoje trūksta drėgmės arba išliks drėgnas, kas reiškia, kad drėgmės sliekams pakanka. Drėgnumą tikrinti būtina reguliariai ir reikalui esant, reikia ant laikraščių užpilti 100-200 ml vandens. Tuomet telieka tikėtis, kad sliekai skaityti neišmoks ir vėliau apsiskaitę nesurengs masinio pabėgimo.
Galiausiai, dėl praktinių sumetimų dalį komposto paviršiaus rekomenduočiau uždengti sudrėkinto kartono plokštėmis. Pats šias plokštes iškirpau iš dėžės, kurioje sliekai man buvo pristatyti. Tuomet kai prireiks sliekų žūklei, pakėlus kartono plokštes, keletas saujų sliekų turėtų slėptis po jomis. Taigi, tuomet teliks tik pasemti juos ir pirmyn į žūklę, o ne kišti rankas iki alkūnių į kompostą, kad prisirinkti norimą kiekį kirminėlių. Taigi, sliekų buveinė paruošta - galima uždengti dangtį ir padėti dėžę į šoną.
Paminėsiu, kad dėžę su sliekais reiktų laikyti griežtai atsižvelgiant į temperatūrą. Kaip jau minėjau, sliekai žūsta, jei temperatūra žemesnė nei +3 laipsniai ir taip pat aukštesnė nei +25 laipsniai pagal Celsijų. Taigi, vasarą sliekus reiktų laikyti pavėsyje, o žiemą esant minusinei temperatūrai – padėti dėžę su sliekais į rūsį ar garažą.
Transportavimas
Didžiulėje dėžėje sliekams tikrai patogu, tačiau meškeriotojui kelias dešimtis kilogramų sveriančią dėžę tampytis į žūklę tikrai nėra praktiška. Todėl kad transportuoti reikiamą kiekį sliekų į žūklę reiktų mažesnės talpos. Tam tikslui rekomenduočiau naudoti 3-5 litrų tūrio talpą, kurioje nedidelis kiekis sliekų išgyventų bent savaitę. Pats tam tikslui naudoju maždaug 4 litrų talpos maistinį kibiriuką su dangčiu. Žinoma, vėlgi išgręžiau visą eilę skylių kibiriuko šone. Tuomet, žūklės išvakarėse iš didesniosios talpos lieka perkelti norimą kiekį sliekų į mažąją talpą ir, kas liečia sliekus, pasiruošimas žūklei baigtas. Kai išsaus rytas – bus galima pasišiupti kibiriuką su sliekais ir lėkti tiesiai prie pasirinkto vandens telkinio nesukant galvos, į kurią parduotuvę užsukti, kad nusipirkti sliekų!
Pabaigai priminsiu tris esmines sąlygas, kurias reiktų įgyvendinti, norint džiaugtis geru sliekų derliumi bei pastoviais jų ištekliais: tinkama temperatūra, tinkama drėgmė ir maitinimas.