Kūnas iki 70 cm ilgio. Išvaizda panaši į šapalą, nuo kurio skiriasi trumpesne ir siauresne galva, aukštesniu, labiau plokščiu ir tamsesniu kūnu, smulkesniais žvynais, ryškesnių spalvų pelekais. Nugara tamsi, melsvo ar žalsvo, o šonai gelsvo atspalvio. Pilvas sidabriškas. Akys žalsvai gelsvos su tamsia dėme viršuje. Mėsa gelsvos spalvos.
Meknės gyvena vidurinėje ir šiaurinėje Europoje. Lietuvoje dažna, paplitusi gėluose vandenyse (Nemune, Neryje, Žeimenoje, Šventojoje), Kuršių mariose. Dažniausiai laikosi upėse su vidutine srove, akmenuotu dugnu. Neršia balandžio – gegužės mėnesiais.
Lietuvoje taip pat aklimatizuota meknės atmaina orfa (Leuciscus idus var. orphus), kuri yra labai reta žuvis. Orfa auginama tvenkiniuose ir akvariumuose. Geruose tvenkinių ūkiuose auga greičiau už meknes.
Minta vabzdžiais ir jų lervomis, smulkiais moliuskais, kirmėlėmis, dumbliais, didelės meknės naikina kitų žuvų ikrelius ir jauniklius, puola vėžius, ypač nėrimosi metu. Jaunikliai minta smulkiais vėžiagyviais.