KABLYS.lt studijoje svečiavęsis Žuvininkystės tarnybos Simno, Laukystos ir Rusnės žuvivaisos biuro viršininkas, biologas neslėpė entuziazmo išvyksti į Lietuvos upes sugrįžtančius eršketus, tačiau pritarė, kad tokie projektai kainuoja labai daug pinigų.
Viltis atkurti eršketų išteklius Lietuvoje atgimė sulaukus paramos iš keleto valstybių. Berlyne vykusiame susitikime Lietuvos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos bei Estijos specialistai nutarė suvienyti jėgas atkuriant šią vertingą žuvų rūšį. Deja, riboti finansiniai ištekliai smarkiai apsunkina atkūrimo darbus, todėl apsieiti be Europos Sąjungos paramos nepavyks.
Praėjus keletui metų nuo įžuvinimų eršketais darbų pradžios nekantrauja ir meškeriotojai. Pasak Lietuvos meškeriotojų sąjungos pirmininko Sauliaus Mikalauskas, apie eršketą kaip apie mėgėjiškos žūklės objektą Lietuvoje kalbėti dar neverta, tačiau nerimą kelia tai, kad žuvys taip ir negrįžta į Lietuvos upes: „Ar nebus čia pinigai metami į vandenį? Tarp meškeriotojų sklando toks juokelis, ar tas eršketų žuvinimas nėra bandymas įveisti dinozaurus Čepkelių raiste,“ – KABLYS.lt laidoje svarstė S. Mikalauskas.
Valdas Gečys, tuo tarpu, mano, kad šiai eršketų rūšiai dar reikėtų duoti bent 2-3 metus, mat aštriašnipiai eršketai bręsta ilgai ir grįžti į gimtąsias upes neskuba. Nerimą kelia ir žvejų mėgėjų bei verslininkų sąžiningumas. Neįmanoma surinkti duomenų, kiek netyčia sugaunamų eršketų iškeliauja į vandenį tęsti savo kelionės, o kiek iš jų, kaip įdomų trofėją, meškeriotojai parsineša namo.