Asociacija „Lašišos dienoraštis” prieš mėnesį Aplinkos ministerijai įteikė raštą, kuriame suformuluoti aštuoni pasiūlymai dėl mėgėjų žūklės taisyklių pakeitimų. Jei jiems būtų pritarta, pokyčiai paliestų ne tik lašišautojus, bet ir nemažą dalį kitų meškeriotojų.
Pirmiausia siūloma neleisti imti į nerštavietes migruojančių lašišų ir šlakių, o nuo gegužės 1 d. iki spalio 16 d. šias žuvis gaudyti tik taikant „pagavai-paleisk” taisyklę. Tiesa, atsižvelgiant į tai, kad šventiniu laikotarpiu dauguma žvejų nori meškerioti lašišines žuvis ir į tai, kad jų nerštas tokiu metu jau būna pasibaigęs, siūloma sutrumpinti numatytą draudimą žvejoti upėse iki gruodžio 20 dienos.
Dar vienas su „pagavai-paleisk” taisykle susijęs „Lašišos dienoraščio” pasiūlymas – tai draudimas imti lašišines žuvis Žeimenos ir Vilnelės upėse. Pirmoji upė gali pasigirti vienintele natūralia lašišų populiacija Lietuvoje, antroji – bene vienintelė iš per Europos sostines tekančių upių, kuriose neršia lašišos. Be to, siūloma, kad upėse, kuriose žvejyba draudžiama nuo spalio 1 d. iki sausio 1 d., ištisus metus būtų draudžiama naudoti gyvos kilmės masalus.
Asociacija „Lašišos dienoraštis” taip pat siūlo kai kurioms žuvų rūšims įvesti ne tik minimalius, bet ir maksimalius dydžio limitus, kad atgal į vandenį grįžtų kuo daugiau trofėjinių laimikių. Tokius limitus siūloma taikyti lydekoms, starkiams, upėtakiams, ešeriams. Be to, siūloma apsvarstyti draudimą ištisus metus masalui naudoti gyvą žuvelę, toks draudimas nebūtų taikomas tik Kuršių mariose.
Dar vienas „Lašišos dienoraščio” siūlymas – uždrausti žūklę vadinamaisiais laiveliais, t.y. priemonėmis, kurios leidžia upėse nuplukdyti masalą į konkretų tašką ir jį jame ilgai išlaikyti. Kai kuriose upėse tokiais laiveliais išgaudoma itin daug salačių.