Šiame žūklės būde nėra ritės, valas su musele tiesiai rišamas prie apie 3–3,5 m siekiančio meškerykočio. Pirmieji kotai šio tipo žūklei buvo suneriami iš bambuko, o valai – pinami iš arklių ašutų. Muselės taip pat buvo rišamos tik su rankomis iš gan paprastų ir elementarių medžiagų.
Tiesa, negalima sakyti, kad „Tenkara“ tipo muselinė žūklė gyvavo tik Japonijoje. Meškeriojimas tik su kotu, valu ir musele – turbūt yra apskritai vienas iš seniausių žūklės būdų pasaulyje. Tokiu žūklės būdu kažkada žvejojo egiptiečiai. Europiečiai tai pat propagavo tokį meškeriojimą, iki kol buvo pradėtos naudoti pirmosios primityvios inercinės ritės. Tokį žūklės būdą yra aprašęs žymus britų meškeriotojas Izaak Walton, 1653m išleistoje knygoje „Complete Angler“.
Savotiškus „Tenkaros“ pėdsakus galima aptikti ir Lietuvoje. 1957 m. išleistoje knygoje „Meškeriojimas“, skyrelyje apie muselinę žūklę, užsimenama, kaip iš kelių bambuko atraižų pasidaryti paprastą, apie 3 metrus siekiančią muselinę meškerę. Ten taip pat aprašoma, kaip iš paprasto kaproninio valo nusipinti tinkamą muselinę gyslelę.
Šiais laikais „Tenkara“ tipo muselinė žūklės gerbėjų rasite visame pasaulyje. Dar daugiau – jų gretos smarkiai plečiasi. Bet grįžkime prie žvejojimo „Tenkara“ subtilybių.
Meškerykotis
Šiais laikais tradicinius suneriamus „Tenkara“ meškerykočius iš bambuko pakeitė anglies pluošto, teleskopinės konstrukcijos meškerės su ne itin ilga kamštine rankena. Jų ilgiai gali svyruoti nuo 3 iki 4,5 m. Tokių meškerykočių linkis arba veiksena gali būti tiek greita, tiek pusiau parabolinė, priklausomai žvejybos stiliaus ir gaudomų žuvų dydžio ir rūšies.
Valas
„Tenkara“ žūklei skirti valai gali būti tiek konusinio, tiek lygaus tipo. Jie gali būti gaminimai iš monofilamentinio, fluorokarboninio, pinto valo, gali būti vienalyčiai ir supinti. Kai kurie žvejai iki šiol sėkmingai naudoja iš arklio ašutų pintus valus. Jie unikalūs tuo, kad, reikalui esant, gali būti primirkomi vandens, taip savotiškai „pasunkėti“, ir „leisti“ muselę mėtyti vėjuotu oru. Esant „štiliui“ belieka šerinį valą keliais netikrais metimais „nupurtyti“ nuo vandens ir jis vėl tampa „lengvu“.
Muselės
„Tenkara“ muselės yra gana paprastos ir kažkiek primena „Parašiuto“ tipo tradicinius masalus: tankus plunksnų akuotas priekyje ir kūgiškai į galą plonėjantis kūnelis. Dažniausiai „Tenkara“ muselės neimituoja kažkokio konkretaus vabzdžio ir yra daugiau meškeriotojo fantazijos vaisius. Kaip surišama elementari „Tenkara“ tipo muselė galite pamatyti čia:
Žvejybos technika
Metimas su „Tenkara“ kažkiek primena siaurą skliautinį muselinį metimą. Viskas atliekama gan staigiai ir greitai. Užmetus muselė dažniausiai ne laisvai dreifuoja, bet yra tarsi šokdinama vandens paviršiuje.
Panaudojimo galimybės
Žvejoti su „Tenkara“ galime ne vien tradiciškai, bet ir „vakarietiškai“ – kitame valo gale rišdami sauso ar šlapio tipo muselę arba nimfą, ir žvejodami su įprastomis šiems masalams technikomis. „Tenkara“ metimas nesunkiai perprantamas ir naujokams, todėl muselinės žūklės pradžiamoksliui toks muselinės „stilius“ taip pat gali puikiai tikti.