Nacionalinę žuvį – angliškai, arba kaip pergudrauti lyną?

Ne taip ir seniai išsirinkome nacionalinę žuvį – lyną. Ar visai jis atitinka mūsų būdą ir charakterį, čia jau turbūt kitas klausimas, bet, kaip sakoma, tautos balsas yra tautos balsas. Bet ar mokame jį meškerioti? Iš veidaknygės ir kitų socialinių tinklų galime spręsti, jog mokame: akys mirga nuo kilograminių ir didesnių žuvų, išdėliotų žolėje (na, apie estetiką čia jau kita kalba) arba rodomų tinklelių, su dumblynų karaliaus siluetais juose. Dar įvairūs trumpi video ir pan. su antraštėmis: „Pajudėjo“ , „Nebloga naktelė buvo“ (skamba gal kiek dviprasmiškai).

Na, bet tūlam meškeriotojui kartais, nors pasiusk, nesiseka suvilioti nacionalinio titulo laureato. Ką daryti? O gal pasimokyti iš meškeriojimo pasaulio inovatorių, ūkanotojo Albiono gyventojų, anglų?

Lift metodas

Kol dar karpių manija nebuvo apėmusi Didžiosios Britanijos meškeriotojų, jie su malonumu, kaip ir mes, gaudė lynus, karšius ir kuojas. Tada dar karaliavo plūdinė meškerė, kaip pati jautriausia ir geriausia, o dugninė nė iš tolo nepriminė šiandieninių fyderių. Iš tų laikų ir atėjo šis „pakėlimo“ metodas pavadinimu „Lift“ (liet. pakelti). Jo esmė yra paprasta: vos tik lynas prisiliečia prie masalo, mes tai puikiai matome. Kam ją reikėjo sugalvoti? O gi tam, kad mūsų nacionalinė žuvis turi baisiai delikačius maitinimosi įgūdžius, todėl įprasta plūdinė, kada keli ar keliolika svarelių yra išdėstyti ant valo, dažnai per vėlai parodo jos kibimą – kai lynas būna jau spėjęs išspjauti mūsų siūlomą masalą. Beje, šis metodas puikiai tinka ir žvejojant karpius.

Įrankiai

Lynų žūklei tinkamesnės tvirtos, tačiau parabolinės akcijos, 3.30 m – 3.90 m ilgio meškerės. Tai gali būti ir paprasčiausias teleskopinis meškerykotis arba tvirtesnis match, avon tipo kotas. Svarbu, kad jis leistų suvaldyti lyno spurtus tankiuose povandeniniuose žolynuose, naudojant gana storą 0,20 mm – 0,25 mm valą. Ritės – neinercinės, bet, kadangi metimo atstumai nedideli, gali būti naudojamos ir inercinės. Lietuviams tokios ritės dar savotiška egzotika ir primena sovietmetį, tačiau pastarosios leidžia preciziškai valdyti žuvį traukimo metu.

Sistemėlė

Plūdė – paprasčiausia žąsies ar povo plunksna, gali būti ir plastikinis vagleris. Vėlgi, ne taip svarbu, kokią plūdę naudosite, svarbu, kad ji būtų lengvos keliamosios galios (1 – 2 g) ir ant pagrindinio valo tvirtinta silikonine gumyte. Vėliau dedamas švininis šratelis arba fiksuota slyvelė ir pririšamas 10 – 8 nr. kabliukas. Viskas! „Tai kur tas stebuklas?“ – pasakysite, o jis tame, kad vienas vienintelis svarelis yra tvirtinamas vos 5 cm atstumu nuo kabliuko. Nustačius šiek tiek didesnį gylį, nei žūklavietės, meškerė užmetama, kabliukas su svoriu guli ant dugno, valas įtempiamas, kad plūdė šiek tiek išnirtų iš vandens, ir laukiama. Vos tik dumblynų karalius paliečia savo mėsingomis lūpomis mūsų slieką, musės lervą ar kukurūzą, vuolia, plūdė pakyla ir metas kirsti.