Ne vien varžybos. Atvažiavęs į tradicines spiningavimo arba kitų žūklės šakų varžybas išvakarėse paprastai matai suvažiavusius dalyvius. Sudėtos valtys ar kitas inventorius. Visur pasiruošimai. Aptarimai, pasisėdėjimas prie stalo ir ne tik. Kažkada tų pasisėdėjimų būdavo daugiau – kitą rytą dalis ekipažų, dėl „techninių priežasčių“ pernelyg užsišventę nestartuodavo. Dabar tokios „mados“ praeidinėja. Bet visko pasitaiko...
Atvažiavus į „Rapala“ penktadienio pavakarę pasitiko ...vaikų klegesys. Kas supasi ant sūpynių, kas žaidžia kamuoliu. O kurie dar guli vežimėliuose, smagiai vežiojami mamų ir tėčių. Tolėliau aikštelėje, dalyviai smaginasi krepšinio aikštelėje ar tinklinio aikštelėje. Tiesą, šįkart užėjęs lietus pakoregavo aktyvaus sporto mėgėjų planus.
Maža to, vos pastačius automobilį nuo scenos pasigirdo mikrofonų švilpesys ir muzikos garsai. Rinkosi dalyviai ir vakaras pavirto naktine diskoteka po lietumi. Sukosi poros, kratė galvas vienišiai, o paežerė aidėjo nuo įvairiausios muzikos. „Poliarizuotų stiklų“ hitus keitė Andriaus Mamontovo dainos, o po jo įsisiautėjęs klasikinis rokas baigėsi AC/DC ritmais. Ko muzika ir šokiai netraukė – tie kirto šašlykus su gira ar alumi ir susibūrę į grupeles, mėgavosi šiltu vasaros pradžios vakaru. Tikrai nepasakytum, kad čia kažkoks žvejybos renginys. Jei ne visur pristatytos „Rapalos“ vėliavos ir žvejiška apranga ar bent jau kepurėlėmis pasipuošę jų dalyviai. Ir, žinoma, valtys bei suremtos meškerės su įvairia manta.
Geranoriškumas ir puiki organizacija. Kas nėra matęs, kaip vienu metu išplaukia daugiau kaip 100 valčių, tam šis vaizdas turėtų palikti įspūdį. Bet esmė turbūt ne ta, o ta draugiška, atmosfera. Jokio stumdymosi, skubėjimo, nervingumo, lipimo per galvas. Atvirkščiai – nesibaigiantys juokeliai ir anekdotai. Linkėjimai, nuo „nei žvyno nei „ iki „s.... Nepaminėsiu to žodžio, po kurio nemaža dalis žvejų nuoširdžiai supyksta...
Žinoma, visa tai nevyktų be geros organizacijos. Šios varžybos jau septynioliktos, kurias kasmet organizuoja „Rapala“ atstovai Baltijos valstybėse, kompanija „Normark“. Per tiek laiko šios kompanijos vyrai ir moterys, rodos, tikrai „primušė“ ranką. Ir tai smagu. Juk niekas taip negadina nuotaikos, kaip varžybose pasitaikantys įvairiausi nesklandumai ir nesusipratimai.
Demokratiškumas. Pastebėjau, kad įprastinėse spiningavimo varžybose kuo toliau, tuo labiau vyrauja technikos kultas – vis stengiasi turėti kuo didesnį ir su galingesniu varikliu katerį, geresniu echolotus, „I pilot“ sistemas ir kitą įrangą. Ir truputį iš aukšto žvelgia į to neturinčias kolegas. Čia atvirkščiai – vyrauja demokratiškas. Kas plaukia su vidaus degimo varikliuku, kas elektriniu ar net pasitiki savo rankų jėga ir irklais. Valtys irgi – nuo šiuolaikinių aliumininių katerių iki populiariausių pūstinukių ar „etnografinių“ medinukių. Niekam ne svarbu nesvarbu, kuo tu žvejoji. Varžomasi originalumu kas įdomiau papuošti savo valtį ar pasipuoš pats. Valtys-rykliai, AC/DC simbolika, ragai ant galvų ir ko tik dar nėra.
Ne vien vyrai. Kalbant apie spiningavimo iš valčių varžybas, esame pratę matyti tokius trisdešimties – keturiasdešimt penkerių metų vyrukus, saulėje įdegusias veidais, barzdomis ir po poliarizuotais akiniais paslėptais erelių žvilgsniais. Yra jų ir čia. Bet visgi krenta į akis didelis šeimų – vyrų su žmonomis, tėvų su vaikais ar net apskritai vienų merginų ekipažų. Kiek žinau, tiek pas spiningautojų, tiek plūdininkų ar fideristų lygose dalyvauja po vieną ar kelias moteris. Čia grubiai suskaičiavau per dvidešimt dalyvių moterų ir merginų bei nemažą kiekį vaikų.
Pagarba gyvybei. Baigėsi tie laikai, kai žuvis būdavo tempiama svėrimui maišeliuose ar užvertos ant vertinių – „kukanų“. „Rapala“ visame pasaulyje jau daug metų skatina „pagavai paleisk“ ir yra viena šio judėjimo pirmtakių, todėl ir varžybų nuostatai griežti – po pagavimo žuvis turi būti kuo greičiau paleista. Todėl varžybų metu jų laisvė suvaržoma tik tam laikui, per kiek laiko iki varžybų dalyvių spėja atplaukti teisėjų ekipažas. Kuris pats išmatuoja žuvį, užregistruoja, ją nufotografuoja kartu su dalyviu ir liepia jam jų akivaizdoje paleisti žuvį. Jokių išimčių. Tai šiuolaikinis požiūris į laimiki ir žuvį, kurio, ne paslaptis, deja, dar daug kur stokoja sporto pasaulis. Šiuo požiūriu „Rapala taurė“ žygiuoja avangarde.
Nereali atmosfera. Raskite man tokias varžybas, kur žmonės džiaugiasi, net ir nieko nepagavę.. Sakytum vienas toks pasitaikė nenormalus? Gal kuo apsirūkęs buvo? Ką tu. Paklausi vieną, antrą, penktą dešimtą – tas pats. Visų veidai šviečia. Kažkas pagavo keturias lydekas ir tikėjosi nugalėtojo laurų, kažkas net kibimo nematė. Koks skirtumas! Nepasakysi, kad jų nuotaika iš esmės skirtųsi. Svarbiausia – gerai praleistas laikas. Šią frazę girdėjau beveik iš visų pakalbintų žmonių ir iš tiesų patikėjau, kad žmones čia važiuoja pirmiausia dėl to. O visa kita – tik malonūs priedai.
Vertingi prizai ir realios galimybės juos laimėti. Nors tikrai ne prizų dydis svarbu, bet visgi reali galimybė laimėti gerą daiktą, pripažinkime sau, visada yra maloni. Pradėkime nuo to, kad sumokėjus startinį mokestį „Rapala taurėje“, tu iškart gauni viršijantį savo verte šią sumą dalyvio krepšelį. Taigi, šia prasme jau laimi. Antra – daugybė nominacijų, kad prizus gautų net keli dalyviai, kaip kitur, o kuo didesnis žmonių ratas. Kelios dešimtys žmonių. Todėl net jei nesijauti labai kietu spiningautoju, vis tiek turi nemažas galimybes pagavęs vieną ar dvi žuvis atsidurti prizininkų gretose. O tai yra malonu.
Trečia- prizai tikrai ne simboliniai. „Shimano“ ritės, ir brangūs meškerių šios kompanijos dėklai, naujos kartos „Rapala“ gumuoti graibštai, „Minn kota“ elektriniai varikliai. Tai ne kokie spausdinti diplomai, pigūs meškerykočiai ir kitos neperkamos prekės, kuriuos po varžybų tenka kažkam „iškišti“.
Galimybė tobulėti ir pabendrauti bei susirungti su autoritetais. Perskaitę kitus skyrius tikriausia susidarėte nuomonę, jog čia renkasi tik pradedantys meškeriotojai. Nieko panašaus – beveik kasmet čia išvysi ir nemažai spiningavimo sporto žvaigždžių. Tiesa, šįmet jų būta mažiau dėl to, kad tuo pačiu laiku Atmatoje vyko kažkuris iš LSL (Lietuvos spiningautojų lygos) etapų.
Varžybų išvakarėse ar po jo, o ir per pačias varžybas paprastai būna laiko bendravimui ir čia tikrai gali akis į akį užduoti klausimą kokiam spiningavimo iš valčių pasaulio čempionui Sigitui Lukštai, kitoms mūsų sporto žvaigždėms. Pasižiūrėti, kaip jis gaudo. O gal net ir juos apgaudyti! Tai irgi įmanoma, nes taisyklės vienodos visiems ir visi gaudo tik tos pačios kompanijos vobleriais. Jokių guminukų, džigavimo sistemėlių, minkštųjų mikromasalų ar kitų sportininkų „kozirių“.
Kalbant paprastai – jeigu nori gerai praleisti laiką ir pabūti bendraminčių būryje, padovanoti gerą laiką savo šeimai, vaikams, draugei ar dar kažkam – „Rapala“ varžybos yra būtent tai, ko reikia. Nežinau, kada jos bus kitais metais, bet esu tikras – kai tik bus aiški data, tą pačią dieną savo metiniame kalendoriuje tą savaitgalį pažymėsiu kaip nejudinamai rezervuotą...
Parengta bendradarbiaujant su partneriais