Kodėl naktį ir mieste?
Naktine lydekų ir sterkų žvejyba Nemune ties Kaunu vėlų rudenį užsiimu, berods nuo 1998 m. Pradmenis kaip spiningauti naktį ir apskritai Nemune gavau iš savo žūklės mokytojo Algirdo Šiukšterio, o toliau tobulinau ir tebetobulinu pats.
Daugelis iškart paklaus – o kodėl žvejoju naktį? Todėl, kad tuo metu plėšrūnai priplaukia arčiau krantų ir yra drąsesni. Tai pat todėl, kad sutemus upės krantai lieka tušti ir gali laisvai žvejoti visur, ko beveik niekada nebūna dieną. Be to, dažniausia žvejoju šiokiadieniais po darbo, kai jau būna sutemę, tad ir kito pasirinkimo nelabai turiu.
Kodėl mieste? O kam vykti kažkur toliau, kai per vieną vakarą realu pasigauti keletą sterkų ar lydekų ir čia. Žuvų dydžiai tai pat pakankamai įkvepiantys – didžiausia lydeką, pagauta naktį per tuos metus svėrė 13,4 kg,( esu pagavęs ne vieną tarp 10 ir 12 kg) sterkas – 4,1 kg. Vidutinis žuvies dydžio standartas čia paprastai taip pat neblogas – vyrauja maždaug 1,5 kg sterkai ir 2 kg aštriadantės – kažin, ar nuvykęs toliau rasi ką geriau.
Atėjo naktis – plėšrūnai eina į krantus
Žūklė naktį vėlų rudenį ar žiemą gerokai skiriasi nuo tos, prie kurios esame pratę dieną. Visų pirma nebūtina kažkur toli mesti – tiek lydekos, tiek sterkai būna visai prie kranto, gylyje, kartais vos siekiančiame kelius. Todėl retai kada mėtai toliau nei 15–20 metrų. Masalą užmeti ir trauki taip pat dažniausia ne skersai upės, o išilgai ar įstrižai kranto.
Be to, žuvis nesunkiai galima pastebėti ir savo akimis. Prieš pradėdamas žvejoti menkiau žinomoje vietoje pradžioje pavaikštau krantas ir atidžiai stebėdamas vandenį stipriau patrepsiu kojomis– nueinančios bangos išduoda, kad ką tik pabaidei didesnę žuvį. Tokią vietą stengiuosi įsidėmėti ir ateiti ten, tik aišku, jau daug atsargiau, po pusantros- dviejų valandų.
Sterkų ieškau dar paprasčiau – paprasčiausia šviečiu į vandenį prožektoriumi ir stebiu – šiuos plėšrūnus išduoda fosforu spindinčios akys, matomos iš gana toli – bent 4-5 metrų atstumo. Sterkas – užsispyręs padaras. Kad ir kiek kartų jį nubaidai – jis visada sugrįžta į tą pačią vietą. Be to, ir šiaip ši žuvis mano nuomone, yra daug kvailesnė už lydeką. Jei neatsargiai švystelėjus prožektoriumi į vandenį ar netyčia stuktelėjus į kokį akmenį aštriadantė kaip mat iš tos vietos pasitraukia ir pasirodo ne anksčiau kaip po geros valandos, tai sterkas šviečiant į jį prožektoriumi pajuda tik keletą metrų gilyn ir sustoja, be to, kartais gali kibti tuojau pat.
Naktinės vietos ir laikas
Geriausios vietos naktį ieškoti sterkų ir lydekų – nedidelės dambos ir plūdinės žūklės mėgėjų pastatytos užtvaros nuo srovės, kitos kliūtys, užstojančios upės tėkmę. Naktį Nemunas įvairių krintančių šviesų ( gatvių žibintų, tiltų apšvietimo ir t.t.) yra nemažai apšviestas. Lydekų gali pagauti tiek apšviestoje vietoje, tiek tamsoje. Tuo tarpu sterką visada rasi tik tamsiame upės ruože. Jis mėgsta šešėlį ir kuo didesnę tamsą.
Visada geros vietos yra po tiltais, uosteliais, buvusiose laivų rišimo vietose.
Sutemus žuvys iš gilesnių ir atokesnių upės vietų pradeda judėti į krantus praėjus maždaug pusvalandžiui po sutemimo. Geriausias kibimas dažniausiai ir prasideda šiuo laiku ir trunka apie 2-3 valandas.
Savo rudenines naktines žūkles paprastai pradedu apie spalio , kada prie krantų pasirodo lydekos. Sterkai palieka savo vasarines slėptuves vėliau, po rimtesnių šalnų, kai naktimis įsivyrauja lengva minusinė temperatūra. Vienas pagrindinių požymių, kad jau laikas juos žvejoti – seklumose labai sumažėja smulkių žuvelių skaičius. Rodos, logika sako kad turėtų būti atvirkščiai – paskui smulkmę turėtų išjudėti ir plėšrūnai, tačiau taip nėra – lydekos ir sterkai naktį tūno prie kranto.
Geros žvejybos trunka iki tol, kol prasideda rimtesni šalčiai ir žvejoti neleidžia upe plaukiantis ižas. Šiltomis žiemomis, per atlydžius tai pat galima puikiausia spiningauti.
Kuo blogesnis oras – tuo geriau
Orų įtaka ne tokia ryški, bet visgi įtakos turi. Sterkui rudenį galioja dėsnis – kuo blogesnis oras, tuo yra geriau. Jeigu prie upės stūgauja stiprus gūsinis vėjas, krenta šlapdriba ar sniegas, dangumi slenka sunkūs debesys – turi labai daug šansų pagauti ne vieną du, o kelis sterkus. Turėti daugiau tuščių kibimų..
Tuo tarpu lydekos atvirkščiai – mėgsta ramesnį ir šviesesnį orą, dienas, kad atmosferos slėgis aukštesnis
Labai gerai, jei naktį šviečia mėnulio pilnatis – žuvys tada tikrai būna labiau aktyvesnės, gal geriau mato masalą. Be to, ir pačiam tokiom naktim žvejoti smagiau – matai, kaip valas skrodžia vandenį, dažnai išvysti, kai paskui masalą atsirita banga, skleidžiama atakuojančio jį plėšrūno.
Pastebimai žuvis suaktyvina nedidelis upės lygio pakilimas. Kauno hidroelektrinė nuolat reguliuoja Nemuno vandens ir jei pataikai, kada jis kyla – pagauni daugiau.
Tik guminukai. Geriau šviečiantys, bet ne per stipriai
Naktį spiningauju tik guminukais. Mėgstamiausi modelis – 3 nr. „Relax‘ „kanopa“, panašiai atrodanti Mann‘s „Predator“ . Juo veriu priklausomai nuo žūklės sąlygų ant 4-8 gr. svorio galvakablių. Papildomų kablių, tvirtinamų guminuko priekyje paprastai nenaudoju. Jei jau sterkas naktį kartą trinktelėjo per masalą, bet neužsikirto, tai niekur jis nesidės, kartos dar ir dar kartą, kol galų gale patikimai užsikirs.
Seniau žvejodavau įvairių spalvų guminukais, bet jau antrą ar trečią sezoną daugiausia naudoju fosforinius . Šviečiančius masalus žuvys gal iš toliau pamato – bent jau gaudant lydekas jie turi pranašumą. Sterkams mano galva, ir šviesa, ir masalo spalva didelės reikšmės nevaidina. Jeigu daiktas juda ir jis nusiteikęs medžioti- jis jį ir atakuoja. Esu jų pagavęs ant pačių įvairiausių spalvų guminukų.
Į masalo spalvą didesnį dėmesį kreipiu, pradedu žvejoti dar su šviesa. Tada gaudant lydekas labiau veiksmingi „tepalo“, violetinės, kitų spalvų guminukai, kuriuos aštriadantės atakuoja geriau.
Gaudant naktį švytinčiais guminukais svarbu, kad masalas šviestų, tačiau ne per daug intensyviai – žuvys mėgsta blankiai spindinčius masalus. Senesniais laikais, kai kurį laiką nebuvo galima gauti fosforinių guminukų, gamindavausi tokius pats, į paprasto guminuko pilvelį įkišdamas cheminį šviestuką, naudojamą plūdininkų ar dugninės mėgėjų. Tokie masalai taip pat ne ką prasčiau veikdavo.
Ilgas ir jautrus, prie rankos limpantis spiningas atstoja akis
Naktinei žūklei labai svarbu turėti lengvą ir jautrų spiningą, kuriuo galėtum jausti kiekvieną dugno akmenėlį ar žuvies prisilietimą prie masalo. Žvejojant naktį visą informaciją „gauni“ per kotą ir valą-- akys niekuo negali tau padėti, todėl labai svarbu prie jo priprasti:, jausti, kada masalas pagavo kokią „žolytę“, įsivaizduoti, koks yra dugnas, koks gylis, galų gale – kokio dydžio žuvis užkibo. Visa tai jautrus ir lengvas spiningas tau „pasako“, jei tik moki tą „perskaityti“.
Naktį užkibusios žuvys elgiasi daug ramiau, nei dieną, aišku, jei nešvieti į jas prožektoriumi ar kitaip nebaidai. Tą minėtą 13,4 kilogramų lydeką išsitraukiau per kokias 8-10 minučių – dieną to tikrai nepadarytum. Pakirtus didesnę žuvį, geriausia neskubėti jos lupti, o ramiai laikant, pasistengti įbristi giliau ir atsidurti tarp jos ir upės vidurio. Žuvis, jausdama tave vandenyje, paprastai bėga į priešingą pusę ir šiuo atveju atsiremia į krantą – tada jau reikia nežiopsoti ir „padėti „ jai į jį užlipti
Valą naudoju tik pintą, visada segu metalinį pavadėlį – naktį žuvys jo tikrai nesibaido.
Labai svarbu naktinei žūklei šilta, vėjo neprapučiama ir neperlyjama apranga. Idealiu atveju - dar ir lengva, ne per ankšta, netrukdanti vaikščioti. Tai pat neopreniniai brydbačiai ar brydkelnės, ant galvos maunamas prožektorius su atsarginių elementų atsarga, kepurė, pirštinės.
„Kaunietiška“ specifika
Jei nėra būtina – geriau į vandenį nebristi – žuvys braidymo tikrai braidosi. Jei jau negali to išvengti – kojas į vandenį reikia statyti palengva, kad sukeltum kuo mažiau bangelių. Su prožektoriumi tai pat blizginti į vandenį be reikalo nereikia – nebent norite gaudyti tik sterkus - lydekas netikėtai atsiradusi šviesa stipriai gąsdina.
Apskritai, kalbant apie sterkus ir lydekas kiekvienais metais jų kiekiais skiriasi. Vienais pagauni daugiau lydekų, kitais – sterkų. Nors šiaip jau pastebiu, kad metai iš metų sterkų kiekiai mažėja. Manyčiau, kad tai susiję su tuo, jog upėje mažėja jų slėptuvių, kur jie dienos metu gali slėptis.
Pavyzdžiui, vienas didžiausių Nemuno ties Kaunu „sterkynų“ būdavo vieta tarp geležinkelio ir naujojo ( M. K. Čiurlionio - red. past.) tiltų. Karo metu čia buvo sugriautas ir į upę nuslinko tiltas, jo liekanos, kyšantys armatūros strypai, iki šiol šiems plėšrūnams teikė gerą prieglobstį. Sterkų ten būta tiek, kad net lapkričio mėnesį pries srovę kylantiems žiobriams jie neleisdavo praplaukti – plūdininkai guosdavosi, kad iki tilto dar žiobrių pagauna, o toliau jau – ne.
Žvejoti ten būdavo sudėtinga – kiek metimų – tiek prarastų masalų, tad pagaudavo tik tie, kas žvejodavo nuo paties tilto. Tačiau kelis metus šioje vietoje su barža pasidarbavus metalo supirkėjams, kliuvinių pastaruoju metu nebeliko. Nebeliko ar beveik nebeliko ten ir sterkų - dugnas dabar ten smėlėtas, gali žvejoti kiek nori, masalo neužkabinsi.
Jau sakiau, jog sterkai turi pastovias vietas ir iš jų beveik nesitraukia. Tą galima matyti iš laimikių – iš po vasaros pagauni daugiau, po to, matyti, tiesiog juos gerokai išgaudai – jų lieka vis mažiau ir mažiau. Tuo tarpu lydekos linkusios keliauti – vakar pagavai vienoje vietoje, rytoj toje pačioje gali pagauti kitą.
Pradžioje, kaip ir daugelis, imdavau visą žuvį, kurią pagaudavau, bet dabar dažnai jas, ypač sterkus paleidinėju. Pagavęs ir paleidęs šią žuvį, gali būti tikras, kad jis ir toliau čia bus. Ir gal būt kibs rytoj ar po savaitės.
Naktinis spiningavimas vėlų rudenį ir žiemą – ekstremali žūklės rūšis ir nedaugelis ją ryžtasi išbandyti. Suprantu – daug ką baido naktis, blogas oras, šaltis, o gal ir tikėjimo trūkumas, kad tokiu laiku galima kažką pagauti. Gal ir gerai – daugiau vietos lieka mums, „užkietėjusiems“ naktiniams spiningautojams, kurie gali pasimėgauti vienatve. Vis dėl to, jei kada nesisėdės namie ir rankos ilgėsis spiningo – būtinai pabandykite naktinė lydekų ir sterkų žūklę– didelė tikimybė, jog grįšite iš žūklės ne tuščias.
ŽvejOK 2014