Tarp lūgnių ir lelijų
Tradiciškai lydekų, bent jau nedidelių, galime surasti ežero pakrančių augmenijoje: tarp lelijų ar lūgnių lapų. Šiuo atveju reikėtų pasirinkti kuo lengvesnes, bet ne tokias jau mažas (7 cm) vartikles. Užmesti jas geriausia šalia lūgnių juostos ir traukti šuoliukais, patrūkčiojant. Panašiai kaip silikoninius masalus, bet neleisti blizgei nusileisti iki pat dugno.
Galima bandyti pametėti masalą ir į vandens „akis“, atsiradusias tarp lelijų ar lūgnių sąžalynų. Tam ypač pravarčios vartiklės, turinčios apsaugas nuo žolių ir kitų kliuvinių. Tiesa, sėkmingo žuvies pakirtimo tikimybė, gaudant tokio tipo blizgėmis, yra gerokai mažesnė, nei žvejojant su įprastomis vartiklėmis. Kompromisas būtų – pakeisti vartiklės trišakį į didesnį vienšakį. Blizgė mažiau klius už žolių ir „nelegalią“ lydekaitę galėsite greičiau paleisti atgal į gimtąją stichiją.
Šalia povandeninių šlaitų
Didesnes lydekas galima dažnai aptikti ties povandeniniais ežero skardžiais ar ant povandeninių kalniukų šlaitų. Tokiais atvejais reikėtų rinktis šiek tiek sunkesnes blizges, nei žvejojant seklumose. Traukti reikėtų kombinuotai. Leisti vartiklei nusileisti ant dugno arba šalia jo (jei dugnas žolėtas), tada blizgę keliais staigiais ritės pasukimas pakelti ir vesti vartiklę lėtai, tiesia trajektorija netoli dugno, retkarčiais pakartojant pirmuosius du veiksmus.
Išžvalgant povandeninius ežero šlaitus ypač praverčia vadinamas skaičiavimo metodas. Tik užmetus blizgę, reikia užlenkti ritės lankelį, leidžiant masalui skėsti į dugną. Tuo metu reikia skaičiuoti, per kiek laiko jis nusileidžia į dugną, pavyzdžiui, ties skaičiumi 6 ar 7. Taip varijuojant nuskendimo gyliu ir pradėtu traukimu, galima ištyrinėti visą vandens storymę ties povandeniniais ežero šlaitais. Taip meškeriodami nenustebkite vietoj lydekų sugavę kelis stambius ešerius.
Upėse
Didesnėse upėse vartiklė tampa nepamainoma pagalbininke gaudant salačius. Skirtingai nei gaudant lydekas, salačiams reikėtų parinkti gerokai siauresnes blizges. Vartiklių svoris priklauso nuo upės srovės greičio ir norimo pasiekti žvejybos gylio. Tradiciškai šiltuoju metų laiku masalai yra mažesni, rudenį ir pavasarį – didesni. Traukti vadinamas salatines vartikles reikia pakankamai greitai, bet niekas jums netrukdo retkarčiais jas patimpčioti panašiai, kaip gaudant tvinčinginiais vobleriais. Taip kartais galite išprovokuoti plėšrūną atakai. Reikia atkreipti dėmesį ir į upės srovės greitį. Kuo jis greitesnis, tuo ir traukimo tempas turi didėti ir atvirkščiai, jei upės srovės greitis yra lėtesnis – traukimo tempas turi mažėti.
