Nuraminti žvejybos kirminą padės pirmosios tvenkinių kuojos: kaip jas gaudyti?

Dažniausiai žvejai pavasarį laukia prabusiančių iš žiemos miego upelių ir juose pradėsiančių kibti pirmųjų kuojų. Išties smagu nedideliame upelyje meškerioti raudonpelekes – leidi plūdelę palei apsemtus pakrantės krūmus ir lauki, kol ši pasiners. Tačiau ne visada tie upeliai taip anksti „prabyla“. Kartais jie „atsidaro“ labai vėlai, o kartais kuojų migracija juose būna labai fragmentiška.

Ežerai, vos nutirpus ledui, dažniausiai nebūna „vaisingi“, tačiau jei šalia jūsų namų tyvuliuoja koks nors tvenkinukas, pabandykite sugauti pirmąsias pavasarines kuojas jame. O kaip tai padaryti ir papasakosime.

Labai subtilūs įrankiai

Pirmiausia reikia pabrėžti, kad atsidūrę prie ką tik nuo ledo gniaužtų išsivadavusio tvenkinio kranto nesitikėtumėte sugauti „motininių“ kuojų. Dažniausiai pirmosios pavasario šauklės būna nedidelės žuvelės, vos ilgesnės už sprindį, tačiau nuraminti žvejybos kirminą kuo puikiausiai tinkamos.

Tačiau ir jas pagauti nebus taip lengva. Norint sugauti pirmąsias stovinčio vandens kuojas, reikia nusiteikti itin subtiliai žvejybai ir pasirinkti kiek galima „jautresnius“ žūklės įrankius.

Patys tinkamiausi bus 4,20 – 4,50 m palaidynės tipo plūdinė meškerė arba 5 – 6 m sportinio tipo teleskopinė meškerė be ritės.

Pagrindinis valas turėtų būti 0,12 – 0,14 mm skersmens, pavadėliai – 0,08 mm ir 0,10 mm. Plūdės – vos 2 g, o kabliukai taip pat nedideli, 18 – 16 nr.

Žvejybos taktika ir technika

Pirmąsias pavasarines kuojas tvenkiniuose geriausia meškerioti netoli buvusio upelio vagos. Dar geriau, jei žūklavietėje ji priartėja prie kranto, o jame yra pernykščių nendrių juosta – šalia jos ir atviro vandens ribos mėgsta šmirinėti raudonakės žuvelės.

Meškeriojama netoli pernykštės pakrantės augmenijos ir plūdė su masalu dažniausiai tiesiog nuleidžiama į vandenį. Tam puikiai pasitarnauja meškerė be ritės.

Geriau pasirinkti vėjo neužpučiamą žūklavietę – tai gali būti kad ir menkiausia tarp nendrių esanti įlankėlė. Taip bus daug lengviau žvejoti lengva plūdele, kai pavasariniai vėjai rodys savo „ragus“.

Masalai taip pat parenkami nedideli. Tai gali būti kelios mažosios musės ar uodo trūklio lervos. Galima išbandyti ir augalinės kilmės masalus: tešlą, manų kruopų pastą ar batono minkštimo gabalėlį – viskas priklauso nuo konkretaus tvenkinio ir jame gyvenančių kuojų „valgiaraščio“.

Jaukinti pirmąsias pavasarines tvenkinių kuojas geriausia gyvais arba labai smulkiais biriais pašarais. Suradus raudonpelekių būrelį, paberiama saujelė musės lervų arba įmetamas mažas rutuliukas biraus, nesotaus jauko. Tai gali būti su juodžemiu maišytas specialius kuojoms skirtas pašaras arba smulkintas batono minkštimas.

Reikėtų nebijoti eksperimentuoti ir su žvejybos gyliu. Dažnai pavasarėjant kuojos stovinčio vandens telkiniuose mėgsta pakilti į aukštesnius vandens sluoksnius. Tai ypač pastebima įdienojus, kada nuo skvarbių saulės spindulių telkinio vandens paviršius įšyla.