Iš pirmo žvilgsnio stintų žūklė atrodo labai paprasta – imi bet kokį kotą, ant storo valo suriši sistemėlę iš kelių kabliukų ir meti viską nuo krantinės ar leidi į eketę, priklausomai nuo metų laiko. Taip, kai stintų daug ir kai jos gerai kimba, viskas iš tiesų paprasta. Tačiau taip būna ne visada, o visą dieną prasėdėjus per lietų ir vėją grįžti su keliomis dešimtis žuvelių nebūna labai smagu.
Jei žvejams prastai kimba karšiai, kuojos ar kitos žuvys, jie imasi įvairių gudrybių. Plonina valus, mažina masalus, imasi įvairių eksperimentų. Tačiau kalbant apie stintų žūklę visa tai kažkodėl negalioja – esą šioms žuvims nėra jokio skirtumo.
Deja, patyrę stintautojai, žvejai, sugebantys pritraukti pilnus kibirus agurkais kvepiančių žuvelių tuo metu, kai kiti tik krapšto nosis, teigia, kad subtilesnė stintų žvejyba dažnai būna ir kur kas sėkmingesnė.
Stintas sėkmingiau už kitus gaudantys meškeriotojai sako, jog prasto kibimo dienomis valo storis vaidina tikrai ne paskutinį vaidmenį. Susirišus plonesnius pavadėlius kibimų būna kur kas daugiau, tačiau daugelis stintautojų plonų pavadėlių vengia, nes tokie painiojasi kur kas dažniau nei surišti iš storo valo. O kodėl šios problemos neišsprendus tiesiog sumažinus kabliukų skaičių? Ar tikrai tuomet, kai kimba prastai, reikalingi 7 kabliukai? Juk tokiomis dienomis vis tiek stintos nesiveria ant jų visų iš karto, tad sumažinę pavadėlių skaičių iki, pavyzdžiui, trijų išvengsime painiojimosi, o kibimų bus ne ką mažiau.
Kitas svarbus aspektas stintų žūklėje – tai masalo pasirinkimas. Iš esmės labai daug čia prigalvoti neišeina. Dažniausiai žvejai ima kuoją ar kokią kitą žuvį, pjausto ją nedideliais gabaliukais, kuriuos ir veria ant kabliukų. Tačiau jei stintos kimba prastai, kai kurie tuos pačius gabaliukus ir mirko valandą ar dar ilgiau. Tai didelė klaida. Stintos pasižymi puikia uosle, todėl jas visuomet geriau vilioja šviežias masalas. Ilgai vandenyje mirkomi žuvies gabaliukai praranda savo kvapą, todėl juos reikia nuolat keisti. Taip, sušalusiomis rankomis nuolat kaitalioti masalus nėra labai smagu, bet jei norite sugauti daugiau, tai daryti būtina.
Erdvės eksperimentams stintų žūklėje yra ir daugiau. Pavyzdžiui, dauguma žvejų šias žuveles gaudo kabliukais, ant kurių kotelių pritvirtinti fosforiniai rutuliukai. Stintos – smagios ir agresyvios žuvelės, tad tamsoje švytintis taškelis patraukia jų dėmesį. Tačiau kartais geresnių rezultatų duoda paprasti blizgaus metalo kabliukai ar žieminės žūklės avižėlės, ypač su veidrodiniu paviršiumi. Tokie priedai gali būti ypač veiksmingi šviesią dieną, kuomet pro debesis kartais kyšteli saulė.