Įrankiai
Pavasarinių raudžių žvejybai tiks ta pati „balalaika“, kurią sėkmingai naudojote visą poledinės žūklės sezoną. Tik valą derėtų pasirinkti bent 0,10 mm skersmens, nes raudės – stiprios žuvys ir kartais jų „pavasarinis dydis“ būna išties įspūdingas. Jeigu vis dėlto nenorėsite lipti ant labai „slidaus“ ir suaižėjusio pavasarinio ledo, pasiimkite 4–5 m, sportinio-teleskopinio tipo meškerę be ritės. Kur ir kaip su ja reiks žvejoti, pakalbėsime vėliau.
Masalai ir jaukai
Žvejojant su „balalaika“ tiks tamsesnių juodų atspalvių avižėlė su ant jos kabliuko pamautais keliais pinkiukais. Ant „vasarinės“ meškerės kabliuko taip pat vertėtų kabinti mažosios musės lervas, nors galima pabandyti ir augalinius masalus, tokius, kaip tešla ar batono minkštimas. Tie, kam patinka egzotika, gali pasiieškoti kiečių lervų.
Jaukus geriau parinkti smulkesnės frakcijos, sausesnius. Tokio pašaro dalelės iš lėto besileisdamos į dugną itin viliojančiai veikia raudonpelekes.
Technika ir taktika
Priėjome prie paties svarbiausio dalyko. Taigi, jeigu jūs kažkaip užsiropštėte ant paskutinio šio sezono ledo, pradėkite eketes gręžti šalia nendrynų ar net juose pačiuose. Geriau per pirmą kartą išgręžti kuo daugiau ekečių. Tai padarę, vėliau jūs nebaidysite žuvų iš seklių pakrančių vietų ir galėsime ramiai tikrinti eketes. Nereikia stengtis iš ekečių išgriebti visų ledokšnių – prie „užtamsintų“ raudės jausis daug drąsiau. Neprošal kelias eketes ir pajaukinti.
Reikia pabrėžti, kad raudės, skirtingai negu jų „pusseserės“ kuojos, mieliau griebia agresyviai ir dažnai virpinamą avižėlę. Matyt šios geltonų ir ryškiai raudonų atspalvių žuvelės turi savyje plėšrumo geną. Tai puikiai žino spiningautojai, vasarą ežeruose raudonsparnes meškeriodami su mažais vobleriukais, sukriukėmis ir guminukais, todėl sėkmingai gaudyti raudes galime ir su bemasaline avižėle.
Kaip minėjau, nenorintys tampyti likimo už ūsų ir bandyti laimės ant pavasarinio ledo, gali turėti puikią alternatyvą – žvejoti su meškere be ritės nuo kranto. Reikia tik susirasti jau gerokai nuo ledo atšutusį ežero ar tvenkinio nendryno kraštą ir tame vandens lopynėlyje užmesti lengvą, pusantro gramo ar net dar lengvesnę, plūdelę. Tokiu būdu meškeriojant ir turint ilgesnę, kad 5 metrų meškerę, galima plūdę įleisti ir į senas vandeningas eketes.
Šis žūklės būdas yra itin azartiškas ir kažkuo primena pirmųjų karosų gaudymą: reikia tyliai prisilėtinti prie tikėtinos žūklavietės, delikačiai užmesti plūdę ir laukti jos suvirpėjimo ar panėrimo...