Žinomas Didžiosios Britanijos ešerių žūklės specialistas Pete'as Readingas sako, kad tokiu metų laiku geriausias įrankis ešerių žūklėje yra plūdinė meškerė. Štai kelios taisyklės, kurių jis pataria laikytis, jei norite šiuo įrankiu sėkmingai gaudyti upių ešerius.
Nuolat ieškokite. Gaudant ešerius atvirose upėse tuo metu, kai žiema pamažu virtsa pavasariu, reikės eiti ir ešerius susirasti pačiam. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į bet kokius dugno nelygumus, kuriuos išduoda raibuliuojanti upės srovė. Ešeriai gali būti prigludę prie vagos viduryje iškilusio povandeninio kalnelio, sukiotis duobėje su grįžtamosiomis srovėmis, slėptis prie stataus kranto ar įvirtusio medžio. Žodžiu, bet koks kliuvinys gali tapti ešerių buveine. Tiesa, šiuo metu greitos srovės jie nemėgsta.
Geriausias masalas. Nėra geresnio masalo už naktinį slieką. Mūsų tikslas dideli ešeriai, o tokiam ešeriui vienu kąsniu praryti naktinį slieką – juokų darbas. Sliekas veriamas tiesiog persmeigiant jį kabliuku per vidurį, kad abi dalys kabotų laisvai ir raitytųsi. Beje, P. Readingas pataria slieko galus keliose vietose įpjauti, kad tekėtų masalo syvai ir savo aštriu kvapu viliotų ešerius. Kitas garsiojo brito rekomenduojamas masalas – mailiukas. Tiesa, Lietuvoje masalui naudoti žuvelę šiuo metu draudžiama, bet pavydžiu išilgai perpjauta aukšlytė ar saulažuvė ešeriams patinka ne mažiau.
Masalas turi judėti. Ešerys – ne karšis, kuris siurbia viską, ką randa ant dugno. Ešerys yra plėšrūnas, be to, labai smalsus plėšrūnas. Tad masalą reikėtų nuolat judinti. Dėl to labai veiksminga vadinamoji paternoster sistemėlė, kai valo apačioje kabo svarelis, o masalas laisvai plazda ant papildomo pavadėlio. Naudojant tokią sistemėlę masalą galima vis patraukti ir leisti jį toliau judinti srovei.