Karšiai balandžio mėnesį dar būna labai nenutolę nuo žiemojimo duobių. Žinoma, jie atplaukia į seklesnes vietas maitintis, bet tos vietos gali būti labai toli nuo kranto. Tad prieš pradedant žūklę tikrai verta kaip reikiant atlikti namų darbus, išsityrinėti dugną keliose telkinio vietose ir išsirinkti geriausią.
Tolimi metimai padiktuos ir šėryklėlių pasirinkimą. Geriausios bus tos, kurios toli skrenda, ir nieko čia nepadarysi. O geriausiai skrenda gana uždaros kulkos tipo šėryklėlės. Beje, šėryklėlių uždarumo nebijokite. Dabar dar ne tas metas, kai ant dugno reikia nugabenti ir staigiai paskleisti kalnus jauko. Svarbiau ne tai, kiek jauko gabename ir kaip greitai jį paskleidžiame, o koks tas jaukas.
Čia ir prasideda įdomybės, nes kiekviename vandens telkinyje karšiams gali patikti vis kitoks jaukas. Ir tą reikės išsiaiškinti. Jei prie vandens telkinio esate pirmą kartą, eikite klasikiniu keliu ir susimaišykite jauką, kuriame derėtų saldumas ir stambesnės detalės. Beje, jaukus ruoškite tamsios spalvos. Pavasarį, kol žuvys nėra labai aktyvios ir maitinasi ne taip gausiai, iš dugno neišsiskiriantis jaukas joms kelia mažiau įtarimų.
Vienas svarbiausių akcentų – nuolatinis jauko papildymas įvairiais stambesniais priedais, kuriuos galėtų rankioti žūklavietėje pasirodę karšiai. Šiuo atveju tikrai nesugalvosite nieko geriau už karpytus sliekus ir plikytas musės lervas. Bet kartais suveikia ir augaliniai priedai – kukurūzai, žirniai, kanapių sėklos ar vadinamosios peletės.
Balandžio mėnesį užmetus dugnines prireiks kantrybės. Dabar ne vasara, tad kibimų vos masalui pasiekus dugną greičiausiai nebus. Visgi išlaikyti permetimų ritmą labai svarbu, tik to neverta daryti kas 5 minutes – tarpai gali būti kur kas ilgesni.
Tiesa, jei per porą valandų kibimo visgi nesulaukiate, verta pradėti galvoti, ką keisti. Tai gali būti kita vieta, kitoks atstumas, nauji jaukai ar masalai.