Pigiausia plūdė ir blizgė, kurią galite pasidaryti pats: prireiks dviejų pagrindinių komponentų

Šiais laikais meškeriojimo „žaislų“ pasaulyje, rodos, galima nusipirkti visko, ko tik širdis geidžia: įmantriausių kotų, moderniausių ričių, jautriausių plūdžių, kibiausių blizgių… Ir tai tikrai puiku. Džiugu, kad gyvename, kaip tikri vakariečiai, seniai palikę praeityje sovietinius deficito laikus. Bet kartais tikrai smagu kažką pasigaminti pačiam. Todėl šį kartą papasakosime, kaip pasidirbti kelis žvejybinius niekučius.

Plūdė iš varnalėšos stiebo

Sakysite, kam gamintis kažkokią plūdę, kai jų priverstos pilnos žvejybos parduotuvių vitrinos ir jos tikrai nedaug kainuoja? Na, savomis rankomis darytas daiktas yra 100 kartų mielesnis už bet kokį pirktinį. Ir jis gali būti ne vien praktiškai panaudojamas. Kodėl jo nepadovanojus, kaip gražios simbolinės dovanos, geram žvejybos bičiuliui, artėjančių Kalėdų proga?

Pirmą kartą tokį plūdės gaminimo „receptą“ perskaičiau savo bičiulio, garbaus žvejo ir mokytojo, Stepo Pučinsko knygutėje. Tokią plūdelę pasidaryti tikrai lengva ir ji yra be galo jautri. Be to, jos gamybai nereikia nei specialių įrankių, nei staklių.

Rudenį arba žiemą prisirinkite varnalėšos stiebų. Tuos stiebus reikėtų susipjaustyti norimomis atkarpomis ir išdžiovinti kambario temperatūroje. Vėliau išdžiūvusius cilindrus apdrožti, kad liktų tik minkštoji dalis, ir per pasirinkto ruošinio vidurį įkaitinta adata ar yla pradurti skylutę. Tada įkišti bambuko strypelį.

Toliau belieka tik išdrožti norimą plūdės formą, ją padailinti švitriniu popieriumi ir pritvirtinti viršutinėje dalyje kilpelę valui. Taip pat reikia plūdę impregnuoti ir nudažyti norimomis spalvomis. Tam puikiai tinka acetatiniai, stendiniam modeliavimui skirti dažai. Jie būna supilstyti į itin mažas skardinėles. Baigiant darbą plūdę nulakuokite vandeniui atsapriu laku. Žvejojant valas praveriamas pro viršutinę kilpelę ir ant plūdės kylio užtvirtinimas silikoniniu kembriku.

Blizgutė iš kamštelio

Nuo blizgių blizgelių lūžta meškeriotojiškos parduotuvių lentynos, tačiau kartais savo rankų šiluma praturtintas masalas stebuklingai vilioja žvynuotąsias. Taigi, kaip pasidirbti savadarbę sukriukę? Patikėkite, jos gamybai taip pat neprireiks ypatingų įrankių ar sugebėjimų.

Tokias blizgutes gamina kitas mano labai geras bičiulis Vacys Paulauskas. Tiesa, šio dirbinio autorystę taip pat derėtų priskirti Steponui Pučinskui. Tačiau Dėdė Vacys, kaip dabar madinga, į šį gaminį „įliejo“ antrinio panaudojimo idėją.

Iš metalinių gaiviųjų gėrimų ar alaus kamštelių iškerpama norima blizgutės lapelio forma. Ši dilde ir švitriniu popieriumi padailinama. Vėliau viena lapelio pusė padengiama plonu lydmetalio sluoksniu, o viršutinėje dalyje išgręžiama skylutė. Reikiamas lapelio išgaubimas padaromas apvaliu plaktuku ant medinės kulbės. Tada ant nerūdijančios stangrios vielos strypelio užvyniojamos kelios varinės vielos apvijos, užlituojamas ir užmaunamas pats blizgutės lapelis. Blizgė beveik padaryta, belieka išlankstyti kilputes kabliukui prisegti bei valui pririšti. Tokios lengvos blizgutės puikiai dirba su šoninio pavadėlio sistema ar atskiru svareliu.

Taigi, jei jums atrodo, kad muselių rišimas yra per daug sofistikuotas užsiėmimas (nors taip tikrai nėra), ilgais žiemos vakarais pabanandykite pasigaminti plūdę, blizgutę, voblerį ar šėryklėlę. Gal kažko naujo ir neišrasite, bet už tai turėsite savitą ir unikalų daiktą.