Šiluma
Balandis – dar ne gegužė ir dažnai šio mėnesio orai būna permainingi: vieną dieną šviečia vaiski saulė, o kitą, žiūrėk, dar ir sninga. Todėl geriausia išsiruošti meškerioti karosų tada, kai keletą dienų ar net savaitę nusistovi šilti ir ramūs orai. Kūdrų karaliai, kaip žinia, yra šilumą mėgstančios žuvys. Šiuo metu kūdrų ar tvenkinukų vanduo dar nebūna pakankamai įšilęs, kad karosai visame telkinyje kibtų kaip išprotėję, bet rasti viena kitą seklų saulės prišildytą plotelį – galima.
Meškeriojimo vietos
Būtent tokiuose, per visą dieną saulės prišildomuose ploteliuose ir mėgsta plaukioti ir maitintis pavasariniai karosai. Tokios vietos gali būti šalia pernykščių švendrių ir nendrių juostos arba kiek toliau nuo kranto esantys seklūs ežerėlio ar tvenkinuko plotai. Maitintis karosai pavasarį gali ne tik nuo dugno, bet pakilti į viršutinius vandens sluoksnius. Todėl paeksperimentuoti su masalo nuleidimo gyliu taip pat vertėtų.
Paieškos
Ne visada perspektyviai atrodančios vietelės būna žuvingos. Todėl, užmetę meškerę ir nesulaukę pageidaujamo rezultato, nelaukite išsvajoto kibimo. Geriau pasivaikščiokite telkinio pakrantėmis. Galbūt kažkur pamatysite linguojančius švendrus, kylančius oro burbuliukus ar pačius karosus, plaukiojančius vandens paviršiuje. Pamatę tokius ženklus, nedelsdami pabandykite užmesti ten meškerę.
„Ginklai“
Pavasarį karosus galima meškerioti tiek meškere be ritės, tiek boloniškojo ar angliškojo tipo palaidynėmis. Pastarosios būtų universaliausios. Jomis galėsime pasiekti karosus ir besimaitinančius tolėliau nuo mūsų ar net kitame telkinio krante. Aš, asmeniškai, labiausiai karosus pavasarį mėgstu meškerioti angliškojo tipo palaidyne su lengva „Waggler“ tipo plūde ir skęstančiu valu.
Ir dar vienas niuansas. Kaip jau minėjau, vandens stebėjimas pavasarinėje karosų žūklėje yra pats svarbiausias aspektas, todėl be poliarizuojančių akinių tikrai neišsiversime.
Plūdinės sistemėlės
Jei ketinate meškerioti karosus su boloniškojo tipo palaidyne ar meškere be ritės, rinkitės ištęsto lašo formos plūdes su kiliu ar antena. Jei angliškojo – lengvą, apie 2g išlaikančią, „Waggler“ tipo plūdę. Žvejojant pastaruoju metodu, valą po užmetimo visada reikia skandinti. Tai lengviausia padaryti panardinus meškerės galą į vandenį, kelis kartus energingai pasukus ritės rankenėlę bei padarius su meškere atvirkštinį kirtimui judesį – staigiai kilstelėjus meškerę į viršų.
Kartais net ir skęstančio tipo valas yra sunkiai panardinamas. Tada derėtų valą, esantį ant ritės, apipurkšti ar ištepti indų ploviklio ir vandens mišiniu.
Kadangi žvejosime negiliai ir su „Waggler“ stiliaus plūde didžiausią svarelių masę reikėtų koncentruoti prie pat plūdės.
Jaukai ir masalai
Čia nieko stebuklingo nėra. Mėšliniai, kompostiniai sliekučiai – bus pats tinkamiausias „patiekalas“ ant pavasarinio karosų stalo. Jaukai gali būti tiek birūs pirktiniai, tiek patys paprasčiausi „naminiai“, pavyzdžiui, karpytų sliekų ir juodžemio mišinys. Svarbu, kad jaukas nebūtų per daug lipnus ir išsiskleistų vos pasiekęs vandens paviršių. Tada jis gražiai pasiskleis ant neretai dumblėto kūdrų ar tvenkinių dugno.
