1. Pagrindinė svarelių masė koncentruota viename taške
Taip svarelius reikia išdėstyti tada, kai žvejojame giliai stovinčio tipo vandens telkiniuose, stiprioje srovėje upėje arba norime, kad masalas kuo greičiau pasiektų dugną ir jo nespėtų pagriebti smulkmė. Tai puikus svarelių išdėstymas giliuose ežeruose, tykant karšio, žvejojant šapalus ar žiobrius sraunioje upėje. Ežeruose tokia svarelių išdėstymo sistemėlė dažniausiai naudojama su slankiojančia, pilvota „Waggler“ tipo plūde, upėse – su verpstės formos plūde.
2. Svareliai arba jų grupės išdėstomi tarpais
Tai – labai universalus svarelių išdėstymo būdas, tinkantis daugelio žuvų žvejybai stovinčiame ir lėtai tekančiame vandenyje. Jo principas paprastas – masalą taip pat pakankamai greitai nugabenti į dugną, tačiau leisti masalu į jį kristi laipsniškai, taip nesukeliant žvynuotosioms įtarimo. Upėse tokiu būdu išdėstyti svareliai leis jūsų masalui gundančiai plazdenti vandens storymėje. Negiliuose ežeruose tokia sistemėlė puikiai tiks gaudant karšius, lynus, kuojas, karpius, karosus. Tekančiame vandenyje tokia sistemėlė tiks žvejojant strepečius, kuojas, šapalus ir tuos pačius karšius. Geriausios plūdės formos naudojant šią sistemėlę – lazdelė arba ištęstas lašas.
3. Svarelių nėra arba jie – vos keli
Taip svareliai išdėstomi tada, kai žvejojame negiliai ir naudojame pasunkintas plūdes arba visą svarelių masę koncentruojame prie pat plūdės Tokiu būdu masalas gali itin lėtai leistis į dugną, o žuvis gali užkibti bet kuriuo sklendimo momentu. Taip galima gaudyti kuojas, karosus, karpius sekliuose stovinčio vandens telkiniuose. Upėse tokia sistemėlė taikoma retai. Dažniausiai tokia sistemėlė naudojama su „Waggler“ tipo plūdėmis.