Lydekos pavasarį neršia pirmos, kad lydekaitės spėtų išsiristi iš ikrų ir vėliau galėtų misti vėliau neršiančių žuvų mailiumi.
„Toks jų prisitaikymas gamtoje – tik atitirpsta ežeruose kraštai nuo ledo, jos jau taikosi ten sudėti ikrus, - pasakoja T.Virbickas. – Pavasarį lydekos būna šiltesnėse vietose, kur vanduo nors truputį sušyla. Jei tik vanduo šiltesnis, jos taikosi sudėti ikrus. Dėl to lydekos dažnai tampa lengvu brakonierių grobiu.“
Kai vanduo sušyla iki 8-10 laipsnių Celsijaus, lydekos ima traukti į gilesnius vandenis ir pradeda aktyviai maitintis.
Lietuvos vandenyse lydekų populiacija nuolatos svyruoja. Lydekų žūklės mėgėjams jų visuomet norėtųsi turėti daugiau, tačiau siekis dirbtiniu būdu vandens telkiniuose padidinti lydekų populiaciją ne visuomet išeina į naudą. T.Virbickas prisimena, kai 2014 metais į Lietuvos vandenis buvo įleistos mažos lydekaitės, kurios užkrėsdavo neršti turinčias didžiąsias lydekas ir šios masiškai mirdavo.
Vis dėlto šiais metais lydekų turėtų gerokai pagausėti ir natūraliu būdu. „Kai pavasaris sausas, jos neturi daug nerštaviečių ir nerštas nėra efektyvus. Tačiau šiemet lydekų nerštas turėtų būti labai geras, todėl kad pakrančių žolės yra užlietos, jos ten neršia, ikrai vystosi ir išsirita jaunikliai“, - sako ichtiologas.
Lietuvoje lydekas draudžiama žvejoti nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 dienos. Atsakomybė už lydekų žvejybą gresia ne tik jų neršto metu. Vienos žvejybos metu galima paimti ne daugiau kaip tris lydekas ir jos negali būti mažesnės nei 45 cm. Mažesnės, net ir kabliuku sužalotos, lydekos turi būti nedelsiant paleistos atgal į vandens telkinį.