Kodėl vakaras?
Dėl dviejų priežasčių. Pirma – po darbų patogu greitai nulėkti prie mėgstamo vandens telkinio ir bent jau kelias valandas pamėtyti dirbtinį vilioklį. Antra – tiek vasaros, tiek rudens vėlyvais vakarais „sukyla“ didieji ešeriai. Tokie momentai nebūna ilgi, bet, pataikius ateiti prie vandens per „laimingą pusvalandį“, galima išties smagiai pameškerioti.
Telkiniai
Aš, asmeniškai, rudeniniams „pasivaikščiojimais“ labiausiai mėgstu nedidelius vandens telkinius. Juose per trumpą rudens vakarą galima greičiau surasti žuvį, o ir valtis nebūtina – visas galimas ešerių slėptuves galima pasiekti nuo kranto.
Kur ieškoti dryžuočių pasirinktame vandens telkinyje? Viskas priklauso nuo mailiaus susitelkimo vietų. Kur plaukios mažosios žuvytės, ten jų tykos ir ešeriai. Tai gali būti tiek pakrančių seklumos, tiek povandeniniai skardžiai. Todėl tik užmesdami į tokias vietas masalą galėsite išsiaiškinti tiesą. Kartais gali padėti ir visokie ratilai vandens paviršiuje, kuriuos sukelia arba besimaitinančios mažos žuvelės, ar juos besivaikantys ešeriai.
Masalai
Kai sakiau, ešeriai „sukyla“ ir padaro jie tai tiesiogine šio žodžio prasme. Saulei jau nusileidus teko suvilioti ne vieną per kilogramą sveriantį išverstaakį. Tokiu metu jie gainioja žuvelių pulkus netoli vandens paviršiaus. Ir, nors dažnai sakoma, kad taip medžiojantiems ešeriams geriausiais masalas yra greitai traukiama sukriukė ar aktyviai „tvičinant“ traukomas paviršinis vobleris, man geriausiai „veikia“ kitas masalas. Tai – ant labai lengvo, 1–3 g sveriančio galvakablio užmautas „valgomas guminukas“.
Jis neturi būti itin didelis, dažniausiai užtenka 7,5 cm siekiančios dirbtinės žuvytės. Pastaroji – mailiaus „imitacija“ – man dažniausiai atnešdavo sėkmę. Ryškias masalų spalvas, taip žvejodamas dryžuočius, naudoju retai. Bet tai gal labiau mano paties įsitikinimas arba konkretaus vandens telkinio niuansai.
Žvejybos technika
Nieko išskirtinio traukdamas „žuvytę“ nedarau. Užmetęs leidžiu silikoniniam masalui kiek nuskęsti, o tada jį traukiu su pauzėmis. Jeigu laiku pataikėte į ešerių puotą, pirmo „stuktelėjimo“ ilgai laukti netenka. Visą esmė – pasirinkti kuo lengvesnį galvakablį, kad masalas tiesiog „plazdentų“ vandens storymėje ir kuo labiau primintų tikrą sužeistą ir ligotą žuvelę.
P.S.
Jei dar galvojate, ar verta vykti į ešerių žūklę, nei nedvejokite. Griebkite spiningus į rankas ir pirmyn prie vandens. Dabar tikras ešerių metas.