Sistemėlė
Šiuo atveju nereikia išradinėti jokio dviračio. Kuo viskas paprasčiau – tuo geriau. Klasikinė sistemėlė šapalų žūklei masalui naudojant batoną surišama labai nesudėtingai. Pirmiausia ant valo veriame stacionariai tvirtinamą plūdę. Puikiai tinka vadinamosios vilnietiškos plūdės, kuriomis paprastai sostinės apylinkėse žvejojama Neryje. Tai pailgos formos plūdelė, kuri neturi antenų, bet turi išilgai einantį plyšelį valui. Kad neslankiotų, tokia plūdė tvirtinama į plyšelį įkišus galiuką paprasčiausio degtuko ar pakrantėje rasto šakaliuko.
Užvėrę plūdę ant valo veriame atitinkamo svorio slankiojantį švinuką. Kad jis neslinktų valu iki pat kabliuko, žemiau užspaudžiame mažiausią švininį šratuką. Tuomet rišame pavadėlį. Ir viskas, sistemėlė paruošta.
Masalo plukdymas
Nepatyrę žvejai neretai daro klaidą manydami, kad kuo giliau, kuo arčiau dugnas, tuo žuvys kibs didesnės. Dažnu atveju tai tiesa, tačiau tik ne kalbant apie šapalus. Žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje šapalai paprastai slepiasi už kokių nors srovę pristabdančių kliūčių, spaudžiasi prie kranto išgraužų ar tupi duobėse su grįžtamosiomis srovėmis. Tačiau šapalų maistas vis tiek yra tas, kurį neša pagrindinė upės srovė. Todėl reikia žinoti, jog skirtingame gylyje srovės greitis skiriasi, o lėčiausias jis yra prie pat dugno. Tai reiškia, kad beveik viskas, ką galima suvalgyti, iki šapalo slėptuvės su srove atkeliauja maždaug viduriniuose vandens sluoksniuose.
Visgi nepagalvokite, jog pakanka įrankio gylį nustatyti taip, kad kabliukas atsidurtų maždaug viduriniuose vandens sluoksniuose. Ne, gylis nustatomas toks, koks yra žūklavietėje, o viduriu vandens turi plaukti ne kabliukas, o svarelis.
Kai gylis sureguliuotas, masalas plukdomas nuolat jį pristabdant. Tuomet svarelis lieka vietoje, o štai kabliukas su masalu jį pralenkia ir ima kilti į viršų plaikstomas srovės. Taip plukdomas masalas šapalui primena natūraliai srovės atneštą valgį. Be to, jam nekyla įtarimų, kai staiga pro šalį prašvilpia svarelis, o paskui nenatūraliai atsivelka batono gabaliukas.
Masalo paruošimas
Jei batono gabaliuką smarkiai suminkysite, tai gausite neblogą tešlą, bet tikrai ne šapalų meškeriojimui tinkamą masalą. Tokioje žūklėje masalas ant kabliuko kabinamas kitaip. Tiesiog atsignybiame gabalėlį batono minkštimo, ir jį užspaudžiame ant kabliuko kotelio taip, kad jo kabliuko gylys pasislėptų puriame batono minkštime.
Taip užkabintas masalas yra gerokai plūdresnis, todėl srovė jį plukdo natūraliau. Tiesa, yra bėda, kad toks masalas ant kabliuko laikosi tikrai gana prastai. Tačiau ir šį trūkumą žvejai sugeba paversti privalumu. Tiesiog kaskart baigę plukdyti masalą jie atlieka pakirtimą. Tada batonas nulekia nuo kabliuko ir plaukia toliau, taip atlikdamas jaukinimo funkciją.
Dar viena išeitis, jei norite, kad masalas laikytųsi geriau – naudoti specialius kabliukus, kurie ant kotelio turi mažytę šėryklėlę primenančią vielos spyruoklytę. Japonai tokius kabliukus naudoja specialiomis tešlomis viliodami tvenkiniuose gyvenančius vaivorykštinius upėtakius. O Lietuvoje jie puikiai tinka šapalų žūklei batonu.