Bet bus jau kaip bus – orų nepakeisi. Galime pakeisti tik savo įpročius ir žūklavietes. O tam visai gera yra žinoti, kas, kur ir kaip kibo praėjusiomis dienomis. Taigi, žygiuojame pirmyn.

Pietų Lietuva

Druskininkai. Nemune, tikriausia dėl kilusių vabzdžių trukęs karšių „streikas“ lyg ir baigėsi. Karšiai vėl kimba. Tačiau negali sakyti, kad labai jau gerai. Kas vieną plačiašonį pagauna, kas du. Geriausias girdėta rezultatas tarp vietinių žvejų– trys karšiai per naktį. Beje, pastaruoju metu būtent naktinė karšių žvejyba yra efektyviausia. Dieną plačiašoniams visiška „siesta“.

Ežeruose situacija panaši. Puskaršiai ir vienas kitas „tikras“ karšis užkimba gaudantiems Kavalio ežere. Panaši situacija ir kituose ežeruose. Smulkmė beveik visur kimba neblogai. O didesni egzemplioriai – visiškas atsitiktinumas. Lynų gaudytojai irgi visai nesidžiaugia. Jeigu kas naktį ir užkimba, tai, kaip taisyklė, tik maži lynukai

Nieko paguodžiančio nesigirdi ir iš ešerių žūklės mėgėjų. Bičiulis Žilvinas, žvejojęs Snaigyne, sakėsi pagavęs labai daug dryžuočių. Bet didžiausia iš jų – vos 150 g. Didieji tarsi kur iš ežero emigravo.

Alytus, Birštonas. Karšiai, atrodo, paskelbė streiką. Nekimba. Dugninės mėgėjai pagauna vieną kitą sterkioką. Daugiau jokių žinių negavau.

Marijampolė. Nieko naujo, tas pats, kas buvo praeitą savaitgalį. Daugelyje užtvankų kimba kuojos, plakiai, puskaršiai. Retais atvejais – vienas kitas karšis.

Vidurio Lietuva

Kaunas. Kauno mariose situacija ne pati geriausia. Nuo pat pavasario įsibėgėjęs karšių kibimas paskutinėmis dienomis visai nurimo. Pajaukinus kimba tik kilograminiai ar kiek augesni karpiokai. Kurių tarpe pasitaiko vienas kitas pasitaiko ir imtinas. Karosai savaitės pradžioje ties Arlaviškėmis ir Dabintos sala taip pat apetitu nesigyrė.

Spiningautojai mariose pagauna ešerių. Apie sterkus žinios prieštaringos. Iš kaunietiškų šaltinių girdėjau, kad paskutinėmis dienomis su jais mariose nieko gero: Tuo tarpu sostinėje yra pasklidęs gandas, kad sterkai čia sujudo. Kuo tikėti – palieku spręsti jums.

Ovidijus Uldinskas su kilograminiu ešeriu

Jonava. Šventojoje ir Neryje, anot mano bičiulių, tiesiog neįtikėtinai nekimba nei šaplai, nei salačiai, nei ešeriai. Jei per vakarą sukrapštai 4-5 „nelegalaus“ dydžio šapaliukus, tai galijaustis didvyriu. Baltos žuvies gaudytojų irgi nematyti. Užtat Neryje pasirodė pirmosios lašišos. Berods, vakar žvejys, gaudęs museline pagavo ilgesnę kaip metrą lašišą. Ištraukė, nufotografavo ir paleido. Kitas žvejys, esą užvakar kiek mažesnę suviliojo sukriuke.

Vilnius. Spiningautojai toliau džiaugiasi šapalais. Plačiaburniai kimba tiek Neryje, tiek Širvintoje. Aukščiau Vilniaus esą vėl buvo pagauta viena lašiša. Šių žuvų pasirodymų matosi daugelyje populiarių Neries vietų. Bet lašišažuvės nekimba. Nenuostabu. Karšta.

Šiaurės ir rytų Lietuva

Utena. Rašių ir kai kuriuose kituose ežeruose neblogai kimba ešeriai. Svarbu surasti didesnį mailiaus susitelkimo būrį. Naktimis jau kelios dienos gana stabiliai kimba karšiai. Kartoju: Ne karšiukai, o tikri karšiai. Sveriantys, ojojoj kiek. Aš tokių net nematęs, bet bičiulis, kiek, jį pažįstu, nelinkęs meluoti

Molėtai. Ešeriai jau susibūriavę ir gana aktyviai kimba. Dvi dienas gaudęs Sigitas Lukšta salėsi senai taip smagiai pažvejojęs. Dryžuočių verta paieškoti ties sėklių viršumis, kur jie gana intensyviai kelia mailiaus fontanus. Geriausias laikas – kuo ankstesnis rytas. Įdienojus kibimas visai rimsta. O štai vakare ešerių suaktyvėjimas būna labai trumpas. Dar vienas paskutinių dienų išskirtinumas – dėmesio verti ešeriai pastebimai nori tik didesnių masalų – 3 nr. sukrių ar didesnių voblerių. Tradicinio dydžio mikromasalaus daužo tik spindinukai.

Ešerys

Žolynų pakraščiais labai smagiai mikro masalus pešioja raudės.

Panevėžys, Kupiškis. Kupiškio mariose sterkų aktyvumas gerokai sumažėjo. Gal dėl to mažiau matosi mariose ir valčių bei pastatytų plūdurų. Vieną kitą blausiakį dar pagauna velkiautojai. Nurimo čia ir ešeriai. Kas gerai kimba, tai puskaršiai. Ir ne tik Kupiškio mariose, bet ir Dubulių, kituose Panevėžio rajono tvenkiniuose. Panevėžio mariose žvejai pagauna silpniau. Žvejojęs per naktį dugnine pažįstamas per naktį pagavo puskilograminį karšioką, panašaus dydžio lynuką ir kelis ešerius. Ne kažkas.

Nemažai panevėžiečių važinėja žvejoti į vadinamuosius Dvariukus – Mūšos patvanką. Čia, pajaukinus, kimba stambūs lynai ir gražūs karosai. Tiesa, rasti laisvą vietą- kaip laimėto loterijoje.
Zarasai. Karšiai piktybiškai ožiuojasi. Prieš kelias dienas Avilio ežere žvejojęs bičiulis Nikolajus traukė tik delninius karšiukus. Jo bičiulis šiaip ne taip vieną 1,7 kg plačiašonį iškrapštė. Kituose ežeruose – Luodyje, Antalieptės mariose, Zaraso ežere girdėti panašios istorijos. Vienas arba du karšiai per žūklę. O kartais – ir nė vieno. Vien vadinamoji „faniera“.

Vakaras prie Antalieptės marių

Užtat vadinamuose „razilivuose‘ pastarosiomis dienomis buvo gana smagiai sujudę ešeriai. Kas pataikė žvejoti jų aktyvumo valandas – traukė juos sušilę. Įdomus dalykas, kad susidomėjimą mikromasalais parodė...gelmių valdovai šamai. Viena meškeriotojų kompanija tą pačią dieną buvo įkirtus toje pačioje vietoje du, kita – vieną šamą. Scenarijus visada kartojasi tai pat:. Užkibęs šamas atgula ant dugno ir tampomas po kelis metrus paeina į šoną ir vėl atsigula. Įrankiai liauni, valai ploni – iš esmės nieko negali jiems padaryti. Bandymai šamauti didesniais masalais tose pačiose vietose jokių rezultatų nedavė. Matyt, ūsuotieji per karščius pageidauja tik „deserto“ – mailiaus. Stambesnio kąsnio jiems neįpirši.

Vakarų Lietuva

Raseiniai. Užtvankose žvejai keikiasi, jog jau kone savaitė, kaip nieko neina pagauti. Vanduo žydi, tie karšių, tiek kuojų būriai laikosi tik viduriniuose vandens sluoksniuose. Gaudant plūdine dar vieną kitą karšioką ar riebesnė kuoją pavyksta įkalbėti. O štai dugninės „tyli“. Nepadeda ir rymojimas prie meškerių naktį.

Vilkija, Veliuona, Jurbarkas. Nemune tiek karšiai, tiek meknės visiškai ignoruoja masalus. Laimė, kad jaukinant kviečiais ir žvejojant plūdine dar kimba kuojos ir plakiai. Vakarais ties Vilkija gaudant pjautine blizge (metant į patį farvaterį) gana dažnai pasitaiko pagauti salačių. Ties Bubiais, Nevėžio žiotimis, kitose populiariose vietose vis dažniau matyti lašišų pasirodymų. Todėl sukruto kabliautojai. Jei tikėti muselininkų forumais, vien per vakar ir tik vienoje vietoje buvo užkabliautos 4 žuvys. Panašu, kad pildos juodosios pranašystės, jog kiek taisykles be griežtink– niekas nesikeis. Kol nebus realios kontrolės.

Klaipėda. Sterkų kibimas įvairuoja, priklausomai nuo vėjo ir marių srovių. Prieš pora dienų buvo atsisukęs piktokas šiaurys, tai žvejoję draugai šiaip ne taip per pusę dienos sugebėjo pagauti po imamo dydžio sterką. Šiandien girdėti, kad lyg ir pagauna geriau. Nuo Smiltynės krantinės, kaip visada, kimba karšiai. Ir ne tik jie. Antai vietinam žvejui dugninės prieš pora dienų vos nenusinešė užkibęs... kormoranas. Matyt, čiupęs ant kabliuko užkibusią žuvį. Tad ten žvejodami nesnauskit ir laikas nuo laiko patikrinkit meškerę. O tai ką gali žinoti, kas užkibs.

Tiek naujienų iš mūsų vandenų. Peržvelgus tendencijas, bent jau man „skaniausiai“ šį savaitgalį atrodo Aukštaitijos ežerai. Todėl labai tikėtina – susitiksim šį savaitgalį kur nors netoli Utenos. Bičiulis sako, kad nuožmūs gelmių karšiai ten plonesnius kaip 0,2 mm pavadėlius tiesiog į skutus plėšo. Netikite? Ir aš nelabai. Bet dėl visa ko storesnį valą į ritę jau