Kokios tendencijos vyravo įvairiuose Lietuvos regionuose šią savaitę? Pradėkime nuo mūsų šalies pietų:

Pietų Lietuva

Druskininkai. Kilstelėjus vandeniui, karšių aktyvumas Nemune pastebimai sumažėjo. Sėdint per naktį užkimba tik vienas kitas plačiašonis. Ežeruose nekimba ir lynai. Užtat ešeriams buvęs atvėsimas pastebimai išėjo į naudą; jie aktyviai medžioja. Kimba ir lydekos, bet čiumpa daugiau tik mikromasalus. Kaip sakė pažįstamas Evaldas – lydekų daugiau pagauni, kai gaudai ešerius, nei gaudydamas tikslingai lydekas. Žinoma, apie įspūdingus lydekų dydžius irgi kalbėti neverta.
Neblogai Ilgio ežere ir kituose kimba karpiai. Upėse pradėjus kilti vėlyvieji lašalai, tai sukruto ir muselininkai. Yra atvažiavusių pažvejoti net iš Austrijos.


Alytus, Birštonas
. Visą savaitę gerai Nemune ties Birštonu kibo karšiai. Ypač naktimis. Artūras Skvirba, žinomas fiderio meistras sakė, jog praeitą naktį dar sugavo penkis plačiašonius. Tačiau upėje jau pasirodė pirmieji išskirdę lakiai – (taip vietiniai besiritančius lašalus, pakylančius liepos viduryje), ir galima sakyti drąsiai – mažiausia porai savaičių taikių žuvų žūklei Nemune galima „dėti kryžių“. Vabzdžių būna tiek daug, kad jie net dengia vandens paviršių, kaip pluta. Visos žuvys jų atsiėda ir po to ilgai nesimaitina.

Bet yra ir gera žinia yra ta, kad po lakių išskirdimo ir Nemuno „mirties“ paprastai prasideda pačios geriausios karšių žūklės Kauno mariose.

Šiuo metu taip karšiai gerai pradeda kibti giliuosiuose Alytaus rajono ežeruose- Giluityje, Didžiulyje(Daugų), Dusioje. Taip pat čia neblogai pradėjo stvarstyti masalus ir ešeriai.

Marijampolė, Šakiai.. Norint pagauti didesnę žuvį, reikia paprakaituoti. Bet vidutiniokės ir „šušara“( (taip žvejai dažnai vadina smulkius karšiukus, plakiu, kuojas) kimba be didelių problemų. Neblogą apetitą turi ir ešeriai. Pasigauna ir lynų. Kitaip tariant – viskas yra taip, kaip ir turi būti vidurvasarį.

Savaitgalio aktualijos žvejams: kylantys vabzdžiai jaukia karšininkų planus, vietoj ešerio – šamas

Vidurio Lietuva

Kaunas. Kauno mariose kimba karšiai. Tam tikromis valandomis sukyla ešeriai. Nemune žemiau Kauno gaudant plūdinėmis pusėtinai kibo kuojos ir šapaliukai, bet paskutinėmis visai dienomis nurimo. Gali būti, kad naktimis jau pradeda kilti lakiai ir žuvys tai jaučia. Jeigu tai tiesa – , pasak mano bičiulio Viliaus, bent dvi – tris savaites Nemune niekas nekibs. Nes aukšlės.

Vilnius. Neryje spiningautojus džiugina šapalai. Vis daugiau informacijos apie pagaunamas lašišas. Anatolijus Ostapenka teigė, esą ir vakar, ir užvakar netoli Vilniaus buvo ištrauktos lašišos.
Ežeruose tęsiasi geras ešerių žūklės metas. O štai su lynais jau prasčiau. Jie jau nebeplaukioja dideliais būriais – išsiskirstė po skirtingas vietas ir ne taip gerai kimba.


Rytų ir Šiaurės Lietuva

Utena. Naktimis ežeruose, kur jų yra, dar tebekimba sterkai. Algis Kalinauskas, žinomas šio krašto spiningautojas sakėsi žvejojęs prieš keletą dienų – sugavo 3 – 3,3, 1,4 ir 1 kg bei turėjęs kelis tuščius kibimus. Girdėti, kad kiti neblogai pagauna ešerių. Su karšiais prasčiau – per naktį vos vienas du. O kartais ir nė vieno.

Molėtai. Ežeruose aktyvūs ešeriai. Sigitas Lukšta praeitą savaitgalį niekaip negalėjo nuo jų atsiginti – dryžuočiai atakavo tiek guminukus, tiek sukriukes, tiek ir lydekinio dydžio voblerius. Tada Sigitas pabandė didžiuosius „Rapala“ džerkus-voblerius ir ešeriai iš tiesų atstojo. Užtat užkibo 17 kilogramų ilgaūsis. Kol kas, kaip sakė Sigitas, jo gyvenimo žuvis.

Savaitgalio aktualijos žvejams: kylantys vabzdžiai jaukia karšininkų planus, vietoj ešerio – šamas

Panevėžys. Naujienos liūdnokos. Sterkai beveik visiškai nekimba- iš penkių žvejų pagauna tik vienas. Daugiau pagauna tik tie, kas stato nakčiai plūdurus. Paskutiniu metu brakonieriai ( o kaip kitaip juos pavadinsi) visai įsidrąsino – stato po 10-15 plūdurų, pagamintų iš „Coca colos“ buteliukų. Jie skaidrūs, sunkiau matomi, tad sunkiai suskaičiuojami. Labai reiktų gamtosaugos dėmesio šiam vandens telkiniui.

Lydekos irgi čia nekimba. Tik nedideli ešeriokai dar džiugina spiningautojus, bet ir tų pačių reikia paieškoti. Dar prastesnė situacija Panevėžio mariose. Ten net smulkmė pastarosiomis dienomis nenori kibti. Žvejai dėl to kaltiną nusistovėjusią pilnatį.

Dubulių tvenkinyje, prieš tai gerai pajaukinus gali neblogai pagauti puskaršių. Dauguma jų užkrėsti kaspinuočiais, bet gerai iškepus, esą tai nepavojinga. Lyberiškių tvenkinyje, kuriame šią žiemą masiškai duso žuvys, vienas kita žuvis meškeriotojams papuola. Tai gera žinia: vadinasi, ne visos žuvys žiemą žuvo. Spiningautojai sportininkai sakėsi neblogai pagavę ešerių „licenciniame“ Gudelių ežere.

Pasvalys, Saločiai. Žiobrių genocidas jau baigėsi. Ar pakilus vandeniui, patys žiobriai išplaukė, ar žvejai juos galutinai išgaudė, niekas dabar nepasakys. Bet kad dabar jų upėje jau nėra ar beveik nėra – faktas. Liko tik skaičiai ir vietiniai didvyriai. Pusiau oficialus vieno žvejo rekordas–183 žuvys per naktį. Liūdniausia šioje istorijoje tai, kad net po mūsų rašinio jokio aplinkosaugos reido šioje upėse taip ir nebuvo.

Zarasai. Beveik savaitę ( iki trečiadienio) teko viešėti šiame rajone pačia,. Dieną tekdavo dirbti, rūpintis draugų ūkiu ir vaikus „ganyti“. Bet vakarais su bičiuliu Nikolajumi žvejodavome dugninėmis nuo liepto. Karšiai čia neblogai kibo iki praeito šeštadienio. Paskui pradėjo dėtis sunkiai paaiškinami dalykai: daugybė karšių pakilo į paviršių ir lyg kokie rykliai plaukiojo, kaišiodami kupras ir pelekus ir visiškai nekibdami. Ir tai tęsėsi kelis vakarus iš eilės. Uteniškiai šį fenomeną aiškina skruzdžių skridimu – esą kartą metuose skruzdės palieka skruzdėlynus ir išskridusios krenta į vandenį. Visos žuvys to laukia ir pakyla jų medžioti. Tokiu metu daryk ką nori –prie dugno jų nepagausi. Tiesa, pačių skruzdėlių aš nemačiau, bet kad toks karšių elgesys yra susijęs su kažkokių vabzdžių išsiritinu buvimu vandens paviršiuje – esu linkęs tikėti. Nes kito paaiškinimo, ką veikia karšiai vandens paviršiuje visą savaitę nesugalvoju.

Nuo vakar lyg karšių paviršiuje nebematyti ir jie vėl puikiai kimba. Girdėti apie neblogus žvejų laimikius Luodžio ir Avilio ežeruose. Luodyje apskritai prie kranto vietos jau nerasi – žvejai perduoda žūklavietę „iš rankų į rankas“. Antalieptės marių „razlivuose“ reguliariai (dažniausia pavakariais) sukyla ešeriai ir gainiojasi mailių.

Vakarų Lietuva

Klaipėda. Sterkai ir ešeriai kažkodėl jau kelios dienos visiškai nekimba. Tas pats girdėti ir iš Nemuno žemupio. Tuo tarpu karšių ir kitos baltos žuvies mariose dar pagauna. Minijoje paviršiniais masalais galima pagauti šapalų. Nesenai čia žvejojęs ir „Šianmdien kimba“ laidos filmavime dalyvavęs Emilis Muliuolis sakės pagerinęs savo šapalo rekordą – pagavęs 59 cm ilgio žuvį. Šapalas gigantas čiupo nemažą poperį.

Prieš kelias dienas Emilis žvejojo ir Papės ežere Latvijoje. Negali sakyti, kad lydekos labai audringai kibo. Bet, visgi pagauti pavyko. Veikė tie patys poperiai ir kiti paviršiniai masalai.
Daugiau žinių iš šio regiono negavau.

Tokios naujienos šiandien. Ir nei lakių jums, nei skruzdėlių!