Taigi, taikykimės prie gamtos ir gyvenkime jos ritmu. Galbūt suteiks mums tos trūkstamos ramybės. O dabar pakalbėkime apie šį savaitgalį. Negaliu jūsų pradžiuginti orais – jau antras savaitgalis iš eilės yra lydymas gan ženklaus atšalimo. Jei prieš savaitė jį mums atnešė šiaurės vėjai, tai dabar šaltukas atkeliauja iš rytų. Laimė, kad lyg ir nebus stipraus vėjo, dieną daugelyje rajonų švies, nors ir menkai šildydama saulutė. Tokios oro sąlygos patiks nebent tiems, kurie laukia upių vandenų nuskaidrėjimo Žemaitijoje. Tačiau žiūrint iš kitos pusės – pavasaris yra pavasaris. Pažadintos saulės žuvys aktyvėja kiekvieną dieną ir net ir rytų vėjas jų gamtos šauksmo negali visiškai sustabdyti.
O kas gi kibo šią savaitę? Galima sakyti, šią šiltąją savaitę, nes trečiadienį daug kur buvo užfiksuota vos ne vasariška + 14 laipsnių temperatūra.
Pietų Lietuva
Druskinininkai, Merkinė. Vanduo Nemune drumstas ir palyginus aukštas. Žuvys jau pasiskaldė po visą upę ir beveik visur geriau ar blogiau kimba. Žvejų pilni krantai. Jų laimikiuose vyrauja 100-250 g kuojos, plakiai, žiobriukai. Per pusdienį pagauti jų 4 ar 5 kilogramus nėra labai sudėtinga, jei nesi naujokas. Didžiųjų mekšrų, sveriančių po puskilogramį ar daugiau (ir kaip daug kas galvoja, atmigruojančių čia neršti iš pačių Kauno marių) dar nėra arba užkimba viena kita. Vietiniai žvejai jų laukia ne mažiau, nei karantino pabaigos. Beveik visiškai nustojo kibti šapalai, kažkodėl nematyti ir salačių.
Vietiniai žvejai, žvejojantys prie Merkinės giriasi išsėdintys su dugninėmis po vieną kitą karšį. Mažuose upeliuose suprastėjo upėtakių kibimas. Arba jie išsigaudė, arba tapo atsargesni dėl labai praskaidrėjusio vandens.
Marijampolė. Beveik visur visą savaitę žuvys kibo. Šešupėje, miesto ribose ir aukščiau naktinį slieką gerai visą savaitę čiupo nedideli lynukai. Pasak Sauliaus Alešiūno, pagal žūklės taisykles tokius jau lyg ir gali imti, bet sąžinė dar neleidžia. Važiuojant link Kybartų, prie Kastinės gerai kibo stambios, 400-500 g kuojos. Visoje Šešupėje siautėja šapalai. Balsupių tvenkinyje plūdes nardina karosai. Plakiai, alkani lyg piranijos beveik siautėja visuose vandens telkiniuose. Dalis Marijampolės krašto meškeriotojų jau pradėjo važinėti į Nemuno Žemupį. Sako, jau pradėjo kibti karšiai.
Vidurio Lietuva
Kaunas. Nevėžyje kuojų „ėjimas“ tęsiasi pilna jėga. Mažos ir vidutinės raudonakės kimba visur, o štai norint pagauti daugiau „mamulių“ reikia paieškoti Nevėžio vagelės ir turėti supratimą apie jaukinimą. Iš vieno žinomo žvejo išpešiau paslaptį, kad geriausias būdas, norint pagauti jų daugiau – dėti į jauką kuo daugiau virtų perlinių kruopų. Pirktinių smulkios frakcijos jaukų galima ir nenaudoti. Daugiausia pagauna tie, kurie gaudo jas plūdinėmis iš valties ir gausiai jaukina būtent stambiu jauku.
Neryje kimba šapalai, o kam pavyksta atrasti – ir žiobriai. Šios žuvys jau po truputį užeina iš Nemuno. Šioje upėje irgi po truputį daugėja dugninės mėgėjų. Mano bičiulis Algis Šiukšteris pabandė Nemune paieškoti šlakių. Taurių žuvų nerado. tačiau užkibo apie 12 kilogramų sverianti lydeka, kurią, žinoma, iškart paleido. Kas keisčiausia – ji visa dar pilna ikrų. Vadinasi, lydekos čia dar neneršė. Jų nerštas vėluoja, ir sunku suvokti kodėl.
Kauno mariose kartais vakarais sukimba puskilograminiai ar kiek didesni karšiokai. Dieną paprastai vyrauja smulkmė – kuojos, plakiai, žiobriukai. Iš aukštutinės dalies girdėti apie vieną kitą pagaunamą karosą. Tačiau kol kas vyrauja išskirtinai smulkmė.
Jonava. Bičiulis Algis, pabandęs paieškoti berods trečiadienį šlakių, sugavo 7 kg lašišaitę. Turėjo dar keletą įtartinų tuščių kibimų. Šios žuvys, matyt, po truputį leidžiasi upe link jūros ir galima jų tikėtis.
Vilnius. Visoje Neryje neblogai kimba šapalai. Daugiausia storasprandžiais džiaugiasi žvejai, gaudantys batonu, bet vieną kitą apgauna ir spiningautojai. Žemiau miesto esą vėl gerai pagauna žiobrių.
Savaitės bėgyje socialiniuose tinkluose buvo keliamos nuotraukos su Neryje pagautomis metrinėmis lašišomis. Tiesa, tikslesnių vietų niekas nenorėjo išduoti.
Šiaurės ir Rytų Lietuva
Panevėžys, Kupiškis. Kupiškio marių intakuose ir kanalėliuose – Lėvenyje, Mituvoje ir kituose gerai kimba nedidelės kuojos. Mūšos upėje pasitaiko pagauti vieną kitą šapalą ir plūdinės mėgėjai ir spiningautojai.
Pasvalys, Saločiai. Žiobrių užėjimo, bent jau vakar dienos žiniomis Mūšoje dar nėra. Latviai Bauskėje, anot mano bičiulio Dainiaus Šaučiūno, esą, apgulė upę „storai“. Girdėti, kad jau pagauna vimbų ir Lielupėje. Pačioje Mūšoje gana aukštas ir drumstas vanduo. Dainius žvejojo praeitą savaitę tris dienas netoli Pasvalio. Pirmąja dieną pagavo neblogai- du gražius šapalus, meknę ir žiobrį. Kitomis dienomis kibo prastai – vien kuojos, maži šapaliukai bei vienas kitas ešerys.
Zarasai. Ežeruose vis dar tebekimba seliavos. Tik kad mažai buvo nevėjuotų dienų – retai kada pavyksta visa dienai išplaukti į ežerą. Sklinda gandai, kad Sartuose labai gerai paskutinėmis dienomis kibo ešeriai. Spiningautojai traukė net kilograminius. Šventosios protakose kaip visada neblogai kimbas smulkmė. O štai jokių lydekų neršto ženklų nematyti.
Vakarų Lietuva
Klaipėda, Gargždai. Vanduo Minijoje ir kitose upėse slūgsta. Gal būt dar savaitgalį dar šlakių ten nepagaudysime, bet savaitės pradžioje jau turėtų būti neblogai. Šventojoje vanduo geras, bet pati upė jau daug kam atsibodus. Mūsų bičiulis Emilis Muliuolis šiandien pabandė gaudyti dugnine žiobrius Minijoje netoli Gargždų ir pagavo. Girdėti, kad gaudo ir kiti. Taigi, didžioji pavasarinė žiobrių žūklė čia jau prasidėjo.
Šilutė, Rusnė. Upaityje kimba stambios kuojos, Atmatoje – karšiai. Gerai plačiašoniai pradėjo kibti ir Nemune, tieks Plaškiais, kitose žinomose vietose. Geriausias masalas jiems, kiek girdėjau - mėšliniai sliekučiai. Kas dabar vyksta Nemuno žemupyje, geriausia pasako tas faktas, kad žvejo kortelių pardavimai į Nemuno deltos regioninio parą yra populiariausi tarp visų „Tiketa“ parduodamų bilietų ir yra rekordiniai per penkių metų laikotarpį. Ar dar reikia pasakoti, kur šiuo metu Lietuvoje geriausia kimba?
Tokios naujienos iš mūsų vandenų. Ir nei žvyno jums, nei karantino.