Vyraujantis vakarų krypčių vėjai bei kartkartėmis saulę užtemdantis debesėliai tai pat nuteikia gana optimistiškai. Tad žiūrint grynai iš teorinės pusės – savaitgalis žvejybai tikrai turėtų būti palankus. Ypač įvertinus, kad kalbame ne apie ką kitą, o apie „auksinį“ gegužės mėnesį.
Tačiau... visi puikia žinome, kad teorijos teorijomis, o žuvys jų neskaito. Ir elgiasi taip, kaip joms atrodo geriau. Vienas patikimesnių metodų prognozuoti, kas ir kur kibs – pasiremti tendencijomis, vyravusiomis visą savaitę. 100 procentų garantijos ir jis neturi. Bet vis geriau negu nieko. Taigi:
Pietų Lietuva
Druskininkai. Savaitės pradžioje neblogai Nemune kibo salačiai. Tačiau dabar, staiga pakilus vandens lygiui ir susidrumstus apstojo. Nemuno senvagėse neblogai galima pagauti karšių. Matyt, jie jau čia sėkmingai išneršė ir ėmė maitintis.
Aplinkiniuose ežeruose, atšilus orui ir vandeniui sušilus iki 14–15 laipsnių. pastebimai sujudėjo lynai. Tuo tarpu lydekos ganėtinai vangios, lyg būtų vasara. Tik pakyla kokiais valandai ar pusantros (dažniausia vakarop), o paskui „atgula“ į dugną. Ir sunku jas iš ten iškrapštyti.
Alytus. Vanduo nuo trečiadienio Nemune ženklia kyla. Keičiasi gaudymo vietos – kažką pasakyti šiuo metu dar sunku. Yra žinių, tik kad ties Pociūnais pradėjo neblogai kibti karosai. Tai pat pasigauna sterkų, ešerių. Artūras Skvirba, salėsi trečiadienį keliom valandom nuvažiavęs prie Nemuno su spiningu ir pagavo vieną sterką ir gražų ešerį. Rajono ežeruose tikrai gerai kibusios lydekos nurimo. Užtat labai suaktyvėjo ešeriai.
Birštonas. Sterkų gaudytojai kol kas nelabai kuo turi pasidžiaugti. Užtat salačių žūklės mėgėjai trina rankomis- kimba. Du spiningautojai iš Jonavos berods trečiadienį buvo atvažiavęs. Vienas ištraukė 2 salačius po 2,5 kg ir kilograminę lydeką, kitam trys panašaus dydžio „didžiosios aukšlės“ atsikabino prie kojų.
Marijampolė. Užtvankose ir Vilkaviškio ežere gerai kimba sterkai. Kas keisčiausia – geriau pagauna tvičingo mėgėjai, nei džigautojai. Pasitaiko ir šamų – vienas laimingasis ištraukė 12 kilogramų ilgaūsį.
Šešupėje juda visi plėšrūnai. Ypač daug papuola gražių ešerių, gaudant nedideliais vobleriais tvičingu. Puikiai kimba ir šapalai. Tačiau kadangi labai daug grambuolių – dirbtinį masalą įsiūlyti nėra paprasta. Kadangi vidurį savaitės gana stipriai palijo Vilkaviškio pusėje – tikėtina, upių vanduo paskutinėmis dienomis turėjo ženklia kilstelti ir čia. Ar tai išeis į gerą, ar į blogą – niekas negali pasakyti.
Vidurio Lietuva
Kaunas. Kauno mariose, ties Darsūniškiu ir Nemune, Marvelės senvagėje masiškai neršia karšiai. Žolynai tiesiog knibždėte knibžda.. Tai pat daug kur gerai kimba karosai. Nemune, ties Bubiais ir kitose duobėse sujudėjo karšiai. Prakutę fiderio gebėjai jų neblogai pagauna. Sako, tik norint pagauti, reikia naudoti plonus ir ilgus pavadėlius bei ne didesnius kaip 16 numerio, kabliukus. Gaudantys tradiciškai, dideliais masalais esą „rūko“. Žemiau Vilkijos gerai kimba meknės ir šapalai. Bičiulis Vilius jų per pusdienį sugavo per dešimt. Geriausia veikia jaukinimas šutintais kviečiais ir žirniai. Kukurūzų kažkodėl paskutiniu metu šios nenori.
Sterkų mariose pagauna, bet ne įspūdingai. Geresni jų laimikiai buvo tik pirmąją dieną po draudimo. Iš Neries pusės negirdėti nieko gero. Tvenkiniuose gerai kimba lynai ir lydekos.
Vilnius. Mažesnėse upėse masiškai kyla lašalai, tai daug kas tiesiog nesitraukia nuo upių. Muselininkams – rojus. Kimba didžiuliai upėtakiai. Anatolijus Ostapenka trečiadienį pagavo net 61 cm margį. O tokių po tarp 50-55 cm pagauna kone kas vakarą.
Neries upėje plūdinės mėgėjams kažkodėl ne itin sekasi. Žuvis neaktyvi. Vienas kitas spiningautojas pagauna salačių. Bet irgi apie labai didelius laimikius negirdėti. Ežeruose apie Vilnių gerai kimba lydekos. Paskutinė tendencija – veikia labai stambūs vobleriai. Tad žūklės parduotuvėse juos šluote šluoja.
Šiaurės ir Rytų Lietuva
Utena. Pasak Algio Kalinausko, lydekos Utenos ežeruose kažkodėl griežtai nekimba jau vos ne savaitė. Kodėl – sunku pasakyti. Tiek jis, tiek daugelis kitų persimetė į sterkų gaudymą „kituose Aukštaitijos ežeruose“ (kaip patys suprantate, vietų niekas išduoti nenori). Sterkai čia dar laikosi netoli nerštaviečių, atviruose plotuose, maždaug 4-5 m gylyje. Didelių egzempliorių nelabai kas pagauna, bet 1–1,5 kg sterkiokai žiebia masalus vakarais kai pagal užsakymai. Šventojoje kimba šapalai.
Molėtai. Visos „Rapala“ komandos pajėgos antradienį ir trečiadienį „mirko“ Baltuosiuose Lakajuose. Antradienio rytas buvo fantastinis – lydekos kibo kaip išprotėjusios. Vėliau jau reikdavo pavargti, kol vieną kitą pavykdavo sudominti vobleriais. Daugiausia kibmų – šlaituose, nueinančiuose nuo 1 iki 4 metrų gylį. Dideliuose gyliuose taip pat matosi mailiaus ir jas ganančių lydekų, bet vobleriais jų nelabai pasieksi. Masiškai žydi pušys, tai viskas vandenyje ir virš jo – (pavyzdžiui, spiningautojų valtys) įgauna geltoną spalva. Net echolotas vietomis sunkiai pramuša sulipusias žiedadulkių sankaupas.
Žvejojęs ten Vytenis Pranckevičius sakė, kad lydekos geriausia reagavo į nedidelius – iki 11 cm kuo natūraliau atrodančius masalus. Ypač efektyvūs buvo visi ešerius imituojantys masalai.
Iš kitų ežerų žinios prieštaringos. Nuo „labai gerai“ iki „labai blogai“. Bet lydekų ir ešerių pagauti tikrai galima.
Panevėžys, Kupiškis. Žinomo spiningautojo Aidos Juškos duomenimis, Kupiškio mariose gaudantys spiningais ar velke labai didele sėkme nesigiria. Velkiaujant per ekipažą per dieną pagaunamos 2 ar 3 įskaitinės žuvys. Spiningautojams sekasi dar prasčiau: jie laimingi, jei per dieną pagauna bent vieną „imamą“. Mažiukų pasitaiko daugiau, bet kas iš to.
Geriausia pagauna tie, kas stato skrituliuos – vadinamąsias „popkes“. Todėl masiškai populiarėja „šeimyninis“ sterkų gaudymas. Gaudymas. Ant kranto važiuoja visa šeimyna, kuriems nuperkami žūklės leidimai ir kurie kepa šašlykus ar tiesiog deginasi krante. Jų vardu statomos „popkės“ – po keliolika ir imami atitinkami žuvies kiekiai. Pikčiausia, kad tokia žūkle užsiima ne vienas žinomas žūklės pasaulyje veidas.
Užtvankose apie Panevėžį pavieniai entuziastai pagauna lynų, karosų ir karpių. Tačiau didelio šių žuvų aktualumo nėra.
Zarasai. Lydekos ir toliau kimba įnoringai. Karšių nei Luodžio ežere, nei kituose dar nematyti. Matyt, ruošiasi nerštui. Netoli Dusetų, miško ežerėlyje vietiniai traukia karosus. Įdomus dalykai iš Antalieptės marių; žmonės kalba, kad bebrams praardžius susiekiančio privataus tvenkinio užtvanką, į marias sugužėjo apie 30 tonų paaugintų eršketų. Esą, jau ne vienas juos matė plaukiojant palei krantus. Jei tai nepagražinta – gali būti ,kad šis vandens telkinys ateityje taps tikru eršketų Eldoradu.
Vakarų Lietuva
Klaipėda. Jūros priekrantėje masiškai kimba vėjažuvės, o keli kilometrai nuo kranto, ypač ties Karkle – menkės. Nuo Palangos tilto ir dugninėmis, gaudant nuo kranto – grundalai ir plekšnės.
Mariose gerai kimba ešeriai. Tačiau mažai juos kas gaudo, nes dar geriau kimba sterkai. Sterkų aktyvumas iš tiesų įspūdingas – žinant kur ir pataikius laiką, galima pagauti ir po keliasdešimt žuvų per dieną. Tad važiuodami ten nepamirškite saiko!
Upėse ir upeliuose siaučia upėtakiai. Kas nori pagauti gyvenimo taškuotąjį – dabar geriausias metas.
Tokios žinios iš viso Lietuvos vandenų. Sakyčiau, visai neblogos. Norėdami daugiau, sekite mūsų paskyrą „Facebook“.