Pietų Lietuva
Druskininkai. Vėjai Dzūkijoje nuožmiai siautėjo, bet mano bičiuliai vis tiek žvejojo. Kas juos ir mane nustebino – tai Nemune neblogai kibę stambūs ir jau išneršę ešeriai. Įdomu, kad ramumose, duobutėse tūnoję, 500–600 g. dryžuočiai visiškai ignoravo mikromasalus, o domėjosi tik nedideliais spinerbaitais. Gaudant dugnine kimba kuojos ir sausašoniai, bet vienai didesnei žuviai dažniausia tenka po kelis sprindines. Judesio daug – naudos mažai.
Dzūkijos upeliuose tomis dienomis, kai nebuvo saulės, gana aktyviai voblerius čiupinėjo upėtakiai. Tik kad nedidukai ir jų kibimai atsargūs – tenka į vieną vietą po 2–3 kartus užmesti, kad ryžtųsi kibti. Didesni, matyt, išėję į didesnes upes ar kažkur išsislapstę.
Marijampolė. Apie baltą žuvį ne teko girdėti, o štai šapalai su ešeriai Šešupėje kimba klasiškai. Šapalai dabar neabejingi kukurūzams ir žirniams, o dryžuočiai – mikromasalais. Keista, bet atrodo, kad kuo orai bjauresni, tuo šios žuvys yra aktyvesnės. Praeitą savaitę, kai švietė saulė, jos kibo tikrai daug prasčiau, nei šią, kai snigo, lijo ir siautė vėjai.
Vidurio Lietuva
Kaunas, Seredžius. Dubysoje žiobrių yra, bet kibti jie nenori. Žvejų daugybė, bet pagauna toli gražu ne visi. Ir apie didelius laimikius sklinda tik legendos. Nevėžyje laikosi tik smulkmė – kas jaukina ir gaudo pastoviai – išsėdi vieną kitą puskaršį. Neryje gali pagauti vieną kitą šapalą ir karšį. Kauno mariose dėl vėjų niekas iš mano pažįstamų nežvejojo, patikimos informacijos neturiu.
Vilnius. Neryje šapalų kibimas kiek aprimo. Arba tiesiog storasprandžiai gerai nusigaudė, nes visą mėnesį juos batonu traukė be sustojimo. Vieną arba du poros upės pakrantės kilometrų dar gali pagauti. Už tai duobėse kas jaukina, jau pagauna karšių.
Rytų ir Šiaurės Lietuva
Ukmergė. Šventojoje pagauna vieną kitą žiobrį, kuoją, bet labai gausiai laimikiais niekas nesigiria.
Molėtai. Ešeriai praeitą savaitę kibo neblogai, šią savaitę nustojo. Greičiausia vyksta jų nerštas. Bet kam dabar įdomūs tie ešeriai – visi laukia lydekų.
Panevėžys. Žiobriai, žiobriai ir žiobriai. Viena tema, apie kurią šią savaitę kalba. Smulkmė kimba ir kitur, bet nelabai dabar ji kam įdomi.
Pasvalys. Žiobriai Mūšoje kimba. Mano bičiulis Dainius ištaikė praeitą savaitė žvejoti tris kartus – per pusdienį sugavo nuo 5 iki 15 žiobrių. Kas neranda vietų arba nelabai moka juos gaudyti – pagauna tik po kelias žuvis. Žuvis upėje yra, bet dėl šaltų orų nėra aktyvi. Norint pagauti, reikia gausiai jaukinti.
Nemunėlio Radviliškis. Žiobriai pasirodė. Jų upėje dar nedaug, tačiau dydžio standartas labai gražus – kimba žuvys po 700–900 g.
Vakarų Lietuva
Šilutė, Rusnė, Pagėgiai. Kai pasakojo Paulius Korsakas, pagrindinė žuvies masė dar stovi Atmatoje, Skirvytėje ar pačiame Nemune ir į intakus dėl šalčio lįsti nenori. Antradienį ar trečiadienį jis žvejojo Minijoje – jam teko gerokai pasivaikščioti krantais, kol deeperis parodė nedidelį žuvų susitelkimą. Ten ir gaudė bei šį tą pagavo. Bet pagrindinė Pauliaus mintis – jei jau važiuojame į tą pusę, tai verta bandyti žvejoti pagrindinėse upėse. Kad ir didelio aktyvumo čia nėra, bet mokant gaudyti šį tą vis tiek pavyks sukrapštyti.
Tiek žinių. Susitiksime tikriausiai Šiaurės Lietuvoje !