Bent septynias dienas į priekį visoje Lietuvoje turėtų vyrauti teigiama temperatūra ir, nors viltis dar yra, kad jų prognozės pasikeis arba kad pasikartos pernykštis stebuklas, kai vasario antrojoje pusėje spustelėję stiprūs šalčiai sugebėjo surakinti marias dar kartą, bet... būkim nuoširdūs ir pripažinkime tiesą – tokio pasikartojimo tikimybė ne pati didžiausia. Taigi, klausimas lieka atviras: ar dar verta bandyti rizikuoti?
Paklauskime, ką patartų vietiniai žvejai ir tie, kas juos vežioja.
Gintaras Zaksas. Žmonės dar žvejoja visą šią savaitę, tačiau ledo būklė tikrai nėra labai gera ir juo labiau nebus geresnė savaitgalį. Jeigu atvirai, patarčiau neberizikuoti. Nors žinau, kad avantiūristų ir mėgstančių adrenaliną visada atsiranda, jiems galiu patarti tik viena: jeigu negalite susilaikyti nuo žvejybos, tai bent jau nenutolkite labai toli nuo kranto ir eikite tik ten, kur jau prieš jus kažkas yra praėjęs. Per ten grįžkite.
Emilis Muliuolis. Koks dar ledas? Pamiršk. Apskritai, šiemet Žemaitija, geras ledas ir stintų kibimas yra nesuderinamos sąvokos. Jau kelios dienos gaudome dugninėmis ar tomis pačiomis žieminėmis meškerėmis nuo krantinių ir uostelyje.
Stintos kimba – pasigauni per porą valandų kartais 50, kartais 90 žuvelių. Užtenka. Nepatariu niekam rizikuoti lipti ant Marių ledo. Jeigu gyvenate Vilniuje ar Kaune ir norite stintų – važiuokite į giliuosius ežerus, pagausite stintelių ar net seliavų ir vargo nematysite. O jei norite jūrinių stintų – važiuokite pas mus, bet atsivežkite fiderius.
Nerijus iš Preilos. Konkretus, kaip visi žemaičiai ir paprastas – „Jokių šansų. Net negalvokite“.
Manau, jo žodžiai geriausia iliustruoja atsakymą, nereikalaujantį daugiau komentarų. Deja...