Šaukštas – šių blizgių forma visiškai atitinka to paties pavadinimo stalo įrankį. Klasikinis pavyzdys yra itališka „Mosca” blizgė „Safir”.
Karosas – tokios blizgės primena didelę monetą, tik jų siluetas yra ne apskritimo, bet ovalo formos.
Batas – labai primena atspaudą, kurį drėgname smėlyje palieka mūsų apavas. „Kulno” dalyje paprastai tvirtinamas trišakis. Pagal šį siluetą nukaldinti masalai yra patys universaliausi, matyt, todėl, kad imituoja riebų ir „lengvą” grobį. Tipiškas šių blizgių pavyzdys – lietuviška „Jūra”, D.A.M. „Efzet”, švediškos ABU „Atom”, rusiškos klasikinės „Štorling”.
Stintelė – ilgos, siauros kaip luotai blizgės, primenančios stinteles, aukšles ar strimeles, o jų paskirtis – imituoti paviršiuje medžiojančių plėšrūnų grobį. Šie masalai daugiausia skirti žūklei srovėje, juos paprastai reikia vesti nemažu greičiu. Tokios formos blizges galima toli užmesti. Klasikinis pavyzdys - blizgė „Tobis”, kurios nacionalinę priklausomybę dabar jau sunku nustatyti. Arba „Ulti-mate Mirage”.
Pilvota žuvelė – šių blizgių modelis visame pasaulyje yra vadinamas „Profesoriumi”. Jos forma primena miniatiūrinį banginį su stambia galva ir pilvu bei plona uodega. „Profesoriai” dažnai puošiami raudonu karoliuku, kuris įtaisomas plačiausioje blizgės dalyje.
Blizgės forma teikia masalui savybę taip atspindėti šviesą, kad jis taptų panašus į potencialų plėšrūno grobį. Turbūt daugelis yra stebėję tarp vandens augalų zujančias žuveles: plakiokas suspingsta kaip sidabrinis pinigėlis, aukšlė – kaip tauraus metalo juostelytė, o kuojytė – lyg ištirpdyto švino lašas. Todėl spiningininko skrynelėje turi būti kuo įvairiausių blizgių, kad pavyktų pagal žūklės sąlygas parinkti masalą.