Steponai, kaip susidomėjote šio žūklės būdu?
Galima sakyti atsitiktinai, spontaniškai. Kažkada su savo geru bičiuliu pabandėme nekabinti jokio masalo ant kabliuko ir mums pavyko. Sugebėjome pagauti žuvį.
Kuo bemasalinė avižėlė pranašesnė už įprastą, su masalu?
Visų pirma, pati žūklė daug sportiškesnė, azartiškesnė. Žuvis domisi ne masalu, bet pačios avižėlės „žaidimu“ vandenyje. Šiam žaismui pasiekti reikalingas ypač dažnas masaliuko virpinimas, o pats procesas reikalauja tikrai nemažai žvejo įgūdžių ir meistriškumo. Antra, gal ir žuvies „standartas“ tokiu būdu žvejojant būna kiek didesnis.
Ar turi šis žūklės būdas savo trūkumų?
Taip. Kadangi bemasalinės avižėlės yra tikrai lengvos, jomis sunku būtų gaudyti labai giliuose vandenyse. Manau, 2,5 m yra maksimumas. Nors man teko šiuo būdu žvejoti ir giliau – 3 – 4 m siekiančiose žūklavietėse. Tačiau tada reikia naudoti jau sunkesnes, volframines avižėles, o jų virpinimas nebus toks subtilus, kaip mažesniųjų „sesių“.
Ar reikalingi specialūs įrankiai, žvejojant avižėle be masalo?
Nepasakyčiau. Aš asmeniškai naudoju tas pačias meškerėles, kaip ir gaudydamas avižėlėmis su masalu. Tai yra meškerėlės, liaudyje „balalaikomis“ vadinamos, su putoplasto korpusuose įmontuotomis ritelėmis ir liaunais anglies ar stiklo pluošto strypeliais. Tik reikėtų atkreipti dėmesį į valo storį. Jis neturėtų viršyti 0,07 mm skersmens.
O kaip su sargeliais?
Na, jie turėtų būti lafsaniniai, trumpi (5 – 7 cm) ir gan liauni. Tiesiai iš parduotuvės nusipirkti sargeliai nelabai tiks. Lengvoms avižėlėms jie bus per kieti. Meškeriotojams reikėtų juos pasiploninti (kaip tai daryti skaitykite čia).
Kokios turi būti pačios avižėlės?
Aš gaudau tomis pačiomis avižėlėmis, kaip ir žvejodamas su masalu. Nei ypatingų formų ar spalvų nenaudoju. Tik, kaip sakiau, jos yra gan lengvos ir mažos, dažniausiai pagamintos iš švino. Spalvas taip pat mėgstu natūralias: vario, žalvario, aukso.
O kaip su avižėlių puošimais įvairiais karoliukais ir kembrikais?
Mano galva, jie turėtų būti labai maži arba jų visai nebūti. Daugiau dėmesio skirčiau pačiai žvejybos technikai – avižėlės virpinimui. Nors kartais kažkoks „pagražinimas“ gal ir padeda.
Steponai, gal kiek plačiau apie pačią žūklės techniką?
Jokių stebuklų irgi nedarau: avižėlę nuleidžiu ant dugno ir labai tankiai virpindamas keliu kažkur 10 – 15 cm, ne daugiau, ir vėl paguldau ant dugno. Ir taip kartoju, kol sulaukiu kibimo. Aukščiau kelti avižėlės tikrai nebūtina, nebent pavasarėjant, kada žuvis būna aktyvesnė aukštesniuose vandens sluoksniuose.
Gal kažko norėtumėte palinkėti kiekvienam Lietuvos žvejui, artėjančių švenčių proga?
Kiekvienoje žūklėje išmokti ko nors naujo ir nebijoti kitiems ką nors paaiškinti ar parodyti. Aš jokių paslapčių neturiu. Kiekvienam norinčiam ant ledo parodau ir žvejybos techniką, ir masalus.
Dėkojame Steponui Pučinskui ir linkime sveiktos bei daug gražių akimirkų ant ledo!