Algi, kodėl tu dažniausia gaudai srovėje? Kuo žvejyba nuo ledo upėje tau patrauklesnė už gaudymą stovinčiame vandenyje?
Esu „upinis“ nuo mažens ir tekantis vanduo man visada yra įdomesnis, už stovintį. Žuvis upėje turi nuolat judėti ir dėl to, manau, yra priversta būti labiau aktyvesnė ir dažniau maitintis. O tai reiškia – ir geriau kibti bei mažiau reaguoti į visokias oro permainas.
Antra – žvejodama upėje, ypač mažesnėje, dažniausia esi priverstas nuolat judėti, ieškoti ir susirasti žuvį. Ji nuolat čia migruoja iš vienos vietos į kitą. Kadangi kitu metu laiku labiausia mėgstu spiningauti, tai ir žvejojant nuo ledo dinamiškesnė žūklė man yra labiau prie širdies.
Trečia – visgi dažnai upėse kimba stambesnės žuvys ar bent jau aš pats tikslingai orientuojasi į būtent jų žūklę. Vienai didesnei žuviai pagauti avižėle ežere dažnai tenka ištraukti po kalną mažų kuojyčių ar plakiokų. Upėje paprastai taip nėra. Jeigu jau pagauni- tai bent jau šimtgraminę žuvį, o dažnai – ir keleriopai didesnę. Arba nepagauni visai. Nekalbu, aišku, apie pūgžlius. Jų pagauni visada.
Ketvirta – upėje visada didesnė žuvų įvairovė ir didesnė intriga – dažnai negali iki galo būti tikras, kas čia nutvers su srove keliaujančią tavo avižą.
Į kokias žuvis dažniausia orientuojasi, žvejodamas avižėle upėje?
Iš esmės tik į „baltą“ žuvį. Pavyzdžiui, Nemune – į karšį, didelį plakį ar stambią kuoją. Nevėžyje be jau išvardintų žuvų dar ir į žiobrių gaudymą. Dubysoje – į žiobrius, stambias kuojas ir šapalus. Minijoje- į stambias kuojas ar plakius. Žinoma, pasitaiko pagauti ir ešerių. Bet tikslinė jų žūklė aviža yra kiek kitokia, todėl bent jau žiemą orientuojuosi į taikias žuvis.
Koks esminis skirtumas tarp gaudymo avižėle upėje ir stovinčiame vandenyje?
Iš esmės srovė keičia visas žaidimo taisykle. Reikia šiek tiek kitokių, grubesnių įrankių: kietesnių ir ilgesnių sargelių, sunkesnių avižų. Kitokios ir žaidimo masalu specifikos. Aktyviai gaudant avižėle ežere ar tvenkinyje dažniausia naudojama taktika yra aktyvus jos virpinimas, lengvai pakeliant masalą ir vėl nuleidžiant. Tuo tarpu pabandęs žvejoti taip upėje su greitesne tėkme greičiausia nieko nepagausi (be mažų ešeriokų, pūgžlių ar kitos smulkmės).
Žvejojant upėje srovė už tave atlieka dauguma žaidimo masalu darbo, todėl tu avižą kilnoji daug švelniau ir rečiau, darai ilgesnes pauzes – leidi masalui žaisti srovėje. Išleidi arba sutrumpini valą. Naudoji vadinamąją „laiptuotą“ judesį.
Be to, gaudydamas stovinčiame vandenyje tu turi galimybę apgaudyti tik plotą, esantį tiesiogiai po tavo ekete. Tuo tarpu žvejodamas upėje tu dažnai leidi srovei panešti avižą tolyn nuo eketės ir gali apgaudyti daug didesnį dugno plotą.
Paminėjai „laiptuotą“ judesį. Gal gali portalo skaitytojams paaiškinti, kas ji yra?
Lengviau, turbūt, būtų jį parodyti. Na, bet pabandysiu nupasakoti. Tiesiog leidi avižėlę į dugną, kol ji pasiekia dugną (tai parodo sargelis). Tada švelniai, sargeliu, pakeli ją į viršų ir leidi žemyn laiptais –kelioms sekundėms sustodamas, kol ji vėl pasiekia dugną. Pasiekęs dugną kiek atkeli sargeliu ir darai ilgesnę pauzę. Tada vėl pakeli ir kartoji.
Srovė kaskart kiek paneša avižėlę, todėl po kiek laiko dažnai jau „neberandi dugno“. Tenka išleisti kiek valo iš ritės ir vėl tokiu būdu gaudyti – avižėlė slenka iš tolyn nuo eketės. Po kažkiek laiko, išleidęs kelis metrus valo, jau nelabai jauti masalą, pernelyg išsilenkia ir sargelis. Tada ištrauki avižėlę ir vėl viską pradedi iš pradžių. Žuvis dažniausia kimba arba leidžiant avižėlę žemyn, arba pauzės metu. Iš tiesų, nupasakoti yra sunkiau nei parodyti. Reikia tiesiog pabandyti ir pajausite, kas tai yra.
Minėjai, kad aktyviam gaudymui aviža upėje reikalingi kitokie – grubesni įrankiai? Kokie jie?
Gaudymui srovėje, priklausomai nuo sąlygų – gylio, srovės stiprumo esu pasidaręs tris meškerėles, skirtas žūklei skirtingo svorio avižomis.: lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią. Lengvoji – tai tradicinė „balalaika“, tiktai apginkluotą ilgesniu ir standesniu (dažniausiai metaliniu) sargeliu.
Ja gaudyti dėl jos lengvumo visada yra smagiausia. Lengvąją meškerėlę naudoju tada, kai vietos gylis yra nedidelis nuo 1 iki 4 – 5 metrų, o srovė nėra labai stipri ir užtenka sąlyginai lengvų avižėlių Su tokia adaptuota „balalaika“ dažniausia žvejoju Minijoje ar jos senvagėje, Dubysoje, seklesnėse vietose ir Nevėžyje.
Vidutinę (su inercine rite) ir sunkesniąja (su neinercine) meškerėlę naudoju žvejoju Nemune (taip kauniečiai vadina Kauno marias žemiau Kruonio), kur gyliai yra didesni, o srovė dažnai – stipresnė. Tai pat jų kartais reikia žvejojant giliau Nevėžyje ar kitose upėse, kada srovė stipri, o gylis didesnis ir reikia gana sunkių avižų.
Paprasta inercinė ritelė yra lengvesnė ir ja smagiau žvejoti. Įvertinkit, kad visą dieną nepaleidi meškerėlės iš rankų ir kiekvienas gramas jaučiasi. Neinercinė ritė yra sunkesnė, ja gaudyti ne taip malonu, tačiau ji greičiau vynioja valą ir ja patogu gaudyti didesniuose gyliuose.
Kadangi vykdamas į žūklę dažnai negali įvertinti, kokioje vietoje rasi žuvį, kokia bus ten srovė, kokios svorio reiks avižų, tai į žūklę vežiesi visas tris meškerėles. Ir, paskui, pagal vietą ir sąlygas pasirenki su kuo žvejosi.
Srovėje juk žmonės žvejoja ne tik tavo aprašytų būdu. Vieni gaudo „stovinčiomis“ meškerėlėmis, kiti naudoją vadinamą žūklės „patraukiant“ techniką. Populiarėja ir žieminis fideris nuo ledo. Kuo šis būdas yra geresnis?
Ne kartą esu pastebėjęs, kad kai žuvis aktyvesnė, dinamiškai gaudydamas aviža apgaudai žūklės patraukiant šalininkus ar juo labiau – „dugnininkus“ bent kelis kartus. Manau, tai įvyksta dėl to, jog nuolat judi patikrini didelius plotus bei susirenki aktyvią žuvį.
Kai žuvis mažai aktyvi, stovi vienoje vietoje, pasitaiko, kad „pasyvieji“ žvejai, kurie visą dieną sėdi vienoje eketėje pagauna tiek pat, kiek ir tu ar net šiek tiek geriau. Tad diena dienai nelygu. Bet jau sakiau – aktyvesnė žūklė man artimesnė pagal charakterį, tad žvejoju būtent taip ir nesuku dėl to galvos.
Kitame straipsnyje pratęsime pokalbį su Algirdu Šiukšteriu ir pakalbėsime apie avižėlių ir sargelių pasirinkimą ir suderinimą aktyviai žūklei avižėle upėje, žuvų stovėjimo vietas, jaukinimo taktiką ir kitu klausimus.