Kokį įrankį galima pritaikyti iš savo arsenalo kiekvienam meškeriotojui, norint pabandyti sugauti „vaivorykštes“ tvenkiniuose?
Reikėtų pasirinkti apie 2 m ilgio spiningo kotą su mažu užmetimu: iki 5 g, 10 g, labiau parabolinės akcijos, ir priderinti atitinkamo dydžio ritę, maždaug 2000 dydžio.
Na, o jei žmogus „užsikabins“ šiuo žūklės būdu, kokį įrankį tada rekomenduotumėt?
Tada reikėtų pasidairyti į būtent šiam žūklės būdui skirtus spiningo meškerykočius. Jie paprastai žymimi žodžiu „Area“. Nors aš pats gaudau nespecializuotu, bet visas šiam žūklės būdui reikiamas savybes turinčiu „kotu“. Gaudymui Lietuvoje rekomenduočiau pasirinkti spiningo užmetimo ribą iki 5 g.
Ar būtinas tik pintas valas, ar galima naudoti ir paprastą, monofilamentinį valą?
Pintas valas gal būtų ir geriau, bet galima naudoti ir paprastą monofilamentinį valą, išlaikantį 4 lbs (0,16 mm – 0,18 mm skersmens). Pinto valo storis, norint kuo toliau užmesti lengvą masalą, kartais gali siekti ir #02 (pagal japonišką valų storio klasifikaciją). Žinoma, visada reikia dėti ir fluorokarboninio valo pavadėlį, išlaikantį apie 4 lbs svorio.
Kokie masalai naudojami šiam žūklės būdui?
Dažniausiai naudojamos mažos, apie 4 g sveriančios vartiklės, „crank“ tipo, 36 mm dydžio vobleriukai, silikoniniai masalai. Pastarieji veriami ant labai lengvų 1 – 1,5 g gr galvakablių.
Kokios dirbtinių masalų spalvos labiausiai vilioja vaivorykštinius upėtakius?
Sakyčiau, ryškios: rožinė, balta, oranžinė. Nors kartais galima pagauti ir ant natūralių spalvų.
Kokie, spiningautojų žargonu tariant, masalo pravedimai naudojami šiam žūklės stiliui?
Nuo normalaus iki labai lėto. Reikia stengtis, kad masalas ne kliūtų už dugno, bet plazdentų virš jo. Todėl ritės rankenėlę reikia sukti išties lėtai ir stengtis masalą vesti iki pat galo, tai yra, kranto. Dažnai kibimo gali sulaukti prie pat kojų, kai jau vos nekeli masalo iš vandens.
Į ką dar reikia atkreipti dėmesį, žvejojant upėtakius komerciniuose tvenkiniuose?
Visų pirma, reikia žinoti, kad vaivorykštiniai upėtakiai geriausiai kimba, kai būna „šviežiai“ suleisti į tvenkinius. Be to, ši žuvis labai gerai reaguoja į visokius kvapus. Aš, asmeniškai, naudoju silikoninius masalus, prisotintus sūrio kvapo. Manau, šis „aromatas“ upėtakiams primena jų įprastą maisto racioną – kombinuotus pašarus. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad vaivorykštinis upėtakis yra judri žuvis, todėl stenkitės jo ieškoti: apmėtykite tiek tvenkinio pakrantes, tiek jo vidurį.
Dėkojame Andriui ir linkime kuo didžiausios sėkmės antrame čempionato etape!