DELFI TV studijoje šį penktadienį svečiavosi laidos „KK2 penktadienis“ vedėjas ir klubo „Gintarinis karpis“ narys Domininkas Ramonas. Nepaisant įtempto darbo, Domininkas karpiauti keliauja kas antrą savaitgalį, o pasitaikius progai nevengia sudalyvauti ir varžybose.
„Varžybos yra visai kas kita. Paprasta žvejyba yra toks atsipalaidavimas. Tu sėdi, nėra jokios įtampos. Kada nori užsimeti, kada nori pasišeri, niekas tavęs nespaudžia. Varžybos jau yra darbas, kadangi yra aiškus, stiprus grafikas, yra didelis noras visą laiką, yra konkurentai, kurie irgi tave iš abiejų kraštų visą laiką spaudžia. Varžybos yra visai kas kita, daug adrenalino,“ – pasakojo Domininkas.
Lietuvos karpininkai laikomi stipriais sportininkais ne tik tarp vietos žvejų, bet ir užsienyje. Užpernai Lietuvos komanda Prancūzijoje vykusiame Pasaulio karpiavimo čempionate užėmė antrą vietą. Šiemet dar tik laukiama delegatų į Pasaulines varžybas. Šiandien vyksta antrasis Lietuvos karpiavimo čempionato turas (iš viso bus 3 turai).
Tačiau apskritai Domininkas karpiavimą laiko ramiu sportu: „Kai trauki žuvį, taip, tai yra kažkoks veiksmas. Kaip atrodo ta žvejyba nuo pradžios iki pabaigos, tai tu atvažiuoji, pasistatai palapinę, užsimeti meškeres, pasišeri ir sėdi, lauki. <...> Taip pasišeri 2-3 kartus per dieną, jei tai nėra varžybos, o daugiau tai yra sėdėjimas ant ežero kranto, maisto gaminimas, bendravimas.“
Domininkas prasitaria, kad karpininkai – draugiškas kolektyvas. Be kelių nerašytų taisyklių, kad vienai komandai savaitgaliui užsiėmus ežerą, kita atvykusi greičiausiai pasuks kitais keliais, daugiau jokių ypatingų paslapčių ar intrigų šioje žūklėje nėra. Be to, visi sutaria ir dėl vieno svarbaus žūklės elemento – „pagavai-paleisk“ taisyklės, nes karpiai Lietuvoje natūraliai beveik nesidaugina. Taigi, visi sugaunami laimikiai – žuvies veisėjų nuopelnas. Karpiais gausių natūralių vandens telkinių sunku rasti.
Pasak pašnekovo, ginčų tarp komandos narių kyla nedaug, nebent dėl to, kokius boilius reikėtų rinktis varžyboms. Kasmet žūklės prekių gamintojai pasiūlo daug naujovių karpininkams, bet Domininkas užsiminė – karpių žūklėje retai kas keičiasi, tais pačiais įrankiais žvejoja ir lietuviai, ir kaimyninių šalių žvejai.
Vis dėlto, pradėjus domėtis karpių žvejyba, Domininkas patarė į brangią įranga nekreipti dėmesio. Pirmiausia svarbu įsitikinti, ar šis sportas prie širdies. „Paprasta taisyklė būna tokia, jeigu žmogus pradeda žvejoti ir jis pirmoje, antroje ar trečioje žvejyboje sugeba pagauti tą karpį, tai jis toj karpinėj žūklėj ir lieka, bet jeigu jis nepagauna ketvirtoj, penktoj ar šeštoj, tai jam tai pasirodo nesąmonė. Taigi, svarbiausia yra surasti vietą, kur tas karpis gali ateit,“ – patarė žvejys.
Domininkas taip pat pasiūlė nespjauti į naminius, visiems gerai žinomus, karpių žūklės masalus – kukurūzus, kanapių, lubinų sėklas. Pasak jo, parduotuvėse nesunkiai gaunami baltyminiai kukuliai paverčia žūklę švaresne, bet namuose pagaminti masalai taip pat puikiai veikia.
Taigi, svarbiausia pajusti meilę sportui, atkreipti dėmesį į vietas, kuriose galima sugauti laukinių karpių ir išsirinkti priimtiniausius masalus (Domininkas užsiminė, kad šį sezoną jam pavyko sugauti karpių, naudojant braškių kvapo boilius), o brangios įrangos ieškoti tik įsijautus į šią įdomią ir šiek tiek egzotišką žūklę.