Pakalbinau jo atstovą Julių Grigalių, tikėdamasis, kad ir Lietuvoje gyvenantiems žvejams bus įdomu, kaip žvejoja ir kuo gyvena lietuviai šioje šalyje. O kitų kraštų lietuvius galbūt paskatins kažką panašaus įkurti ir savo gyvenamose vietoje.
Kokios priežastys paskatino jus ir kitus meškeriotojus, žvejojančius Švedijoje kažką veikti kartu?
Nors ir nesu klubo Kablys.se „veteranas“, esu sąlyginai naujas narys, įstojęs į klubą tik 2017 m., tačiau šiokią tokią istoriją žinau. Turbūt, kaip ir daugelis Lietuvoje esančių klubų, šis klubas buvo įkurtas tiesiog draugų rate, kurie organizavo žūklės išvykas į Norvegijos šiaurę. Tačiau vėliau, narys po nario, naujos mintys, naujų tikslų išsikėlimas, ir, kaip sakoma, apetitas kilo bevalgant – buvusi kelių draugų kompanija „išvirto“ į pilnavertį sportinės žūklės mėgėjų klubą.
Kiek laiko vyksta jūsų bendra veikla? Kokius renginius organizuojate?
Klubui augant, atsirado ir žmonių kurie nori ne tik pasisėdėti prie vandens geroje kompanijoje, tačiau ir pasivaržyti. Praėjusiais metais rengėme dvi starkių gaudymo varžybas, dvi jūrinės žūklės iš laivo ir, rudenį, Švedijos Blekinge regione, Lydekų gaudymo varžybas. Šiemet žadame surengti ir sportinės dugninės turnyrą bei kelis spiningavimo etapų. Sezono uždarymą klubas surengė lietuvių bare „Gunnerstorps gård“.
Kiek į veiklas įsijungia žmonių? Ir kiek patys manote, yra Švedijoje lietuvių žvejų?
Pernai klube buvo 150 narių. Žvejai, įstoję į klubą, kartu su naryste ir nuolaida klubo renginiams taip pat gauna nuolaidas žūklės reikmenų parduotuvėse, nuolaidas žūklei jūroje iš laivo. Todėl manome, jog narių šiemet subursime dar daugiau. Ir tikrai žinome, jog žvejų Švedijoje yra gerokai daugiau. Šiam tikslui įgyvendinti šiemet sukūrėme atvirą Facebook grupę „Švedijos žvejai LTunited“, kurios tikslas ne tik suburti Švedijos žvejus, tačiau lengviau pasiekti ir Danijoje bei Norvegijoje žūklaujančius tautiečius.
Kokie žūklės būdai, spiningas, muselinė, dugnine ar kt., populiariausi tarp čia gyvenančių lietuvių?
Lietuviai Švedijoje tikrai taip greitai nenori mesti lietuviams įprastų žūklės būdų, nes švediškas stilius šiek tiek skiriasi nuo Lietuvoje paplitusių. Populiariausi turbūt yra spiningas ir dugninė. Žinoma, yra ir museline susižavėjusių žvejų.
Kokie žūklės būdai ir gaudomos žuvys apskritai populiariausi Švedijoje? Gal galėtumėte įvardinti pagrindinius Švedijos žūklės tvarkos čia principus, žuvies pagavimo limitus, draudimus, ir pan.? Kuo jie labiausiai skiriasi nuo Lietuvoje esančių?
Nors Švedijoje žuvų rūšys bei klimatas labai panašūs (ypač kalbant apie pietinę šalies dalį), tačiau plūdinė ir dugninė meškerė tarp švedų yra tikrai pamiršta. Sportinės dugninės bei plūdinės varžybos surenka nuo 15 iki 30 dalyvių ir tai yra niekis palyginus su Lietuvos turnyrais, kai sudaromos net dvi lygos po 50 – 60 sportininkų.
Švedus „valdo“ muselinė ir džerkavimas, kuris skinasi kelią ir į Lietuvą. Vis daugiau žvejų nebebijo mėtyti 30 cm ilgio guminukų ar džerkų. Čia tai labai populiaru. Parduotuvėse gali negauti šėryklų, užtat džerkų pasirinkimas bus tikrai didelis. O mūsų šalyje populiarūs lydekiniai vobleriai, kurių ilgis 13–15 cm švedams kelia tik juoką. Jie tokiais gaudo nebent ešerius. Žinoma, kaip nepaminėti tauriųjų žuvų – lašišų, šlakių, upėtakių ir kiršlių. Beje, pastarųjų pietuose beveik nėra ir jų tenka važiuoti į šiaurę.
Labiausiai švedai pametę galvas dėl lašišų. Pietuose yra dvi garsiausios lašišinės upės. Pirmoji – Lagan upė, tekanti per Laholm miestelį. Dienos bilietas ten kainuoja apie 15 eur, su vienu galima pasiimti vieną žuvį. Lašišos ten veisiamos ne natūraliu būdu, todėl dydžiai nėra įspūdingi. Pagavus laukinę, raginama ją paleisti. O žuvį, kuri užsikabino ne į burną, draudžiama kelti iš vandens ir jos atkabinimas turi būti atliktas dar vandenyje.
Antroji – tai Mörrumsån upė, tekanti per Mörrum miestelį. Ši upė išteka į Baltijos jūrą, todėl žuvų dydžiai gali siekti net ir 25 kg. Šioje žvejoti man neteko, tačiau žinau, jog sezono piko metu, tam tikruose „vip“ ruožuose, dienos žvejo kortelė gali siekti net 100 eur kainą! O sezono metu šios upės atrodo kaip Rusnėje esantys uosteliai stintų užėjimo metu. Žvejai žvejoja petys petin!
Vaivorykštinių upėtakių prileisti ežerėliai čia taip pat labai populiarūs. Čia yra gera vieta praleisti laiką su draugais, ar su tik pradedančiu žveju. Žuvis ten reguliariai įleidžiama. Dažniausiai kaina pažvejoti svyruoja nuo 20 iki 30 eur. už dieną. Su galimybe pasiimti 2 ar 3 žuvis namo.
Taip pat populiari jūrinė žvejyba iš laivo. Gaudomos menkės, plekšnės. Yra begalė laivų, kur, susimokėję apie 50 eur jūs ir dar 20–40 žmonių, priklausomai nuo laivo dydžio, kapitono būsite nuplukdyti į „stebuklingas“ vietas, kur yra tikimybė pagauti ir 10 kg siekiančių menkių, kas Baltijos jūroje, kiek žinau, jau yra įspūdinga.
Kaip apibūdintumėte tipinį švedų žvejį? Ar jis daug skirias nuo tipinio lietuvio žvejo, gyvenančio Lietuvoje? O jei taip – kuo labiausiai?
Kadangi Švedijoje gyventojų tankis yra sąlyginai mažas, todėl pamatyti ežere daugiau nei penkias valtis tikrai sunku. Kas yra labai keista, kai Lietuvoje buvau pripratęs atvažiuot į Atmatos upę ir per 10 km upės nerasti, kur užmesti dugninės. Pagrindinis skirtumas vis dėl to išlieka tas pats – tai požiūris į gamtą. Nežinau kodėl, bet sunku rasti po švedo žvejo žūklės paliktas šiukšles. Ko nepasakysi apie mūsų tautiečius ir lenkus. Tai labai gadina mūsų įvaizdį, nes yra buvę daug atvejų, kai visame ežere žvejyba yra uždraudžiama vien dėl šitokių gamtos negerbimo atvejų.
Ar tikrai Švedijoje žuvies daug daugiau? Ar populiarus čia „pagavai – paleisk“ principas?
Daug daugiau? Tikrai abejoju. Taip, jos yra, bet ir žvejų vienam ežerui čia yra keliasdešimt kartų mažiau nei Lietuvoje. Galbūt Švedijos šiaurėje, ten, kur per 100 metų apsilanko vienas žvejys, jos ir yra daugiau, tačiau tikrai ne pietų regione. Čia ežerų lankomumas didelis, žvejų koncentracija didelė, todėl ir žuvis yra nugaudoma daug greičiau. Reikia pasukti galvą, kaip ir kur ją pagauti.
Dėl „pagavai – paleisk“ principo, sakyčiau, viskas priklauso nuo žuvų rūšies. Raudonai žuviai švedai turi silpnybę ir tikrai nepuls leisti jos atgal. Ir joks čia kriminalas jiems, kas Lietuvoje, kaip matau, yra labai sureikšminama. Tuo tarpu lydeka, ešerys jiems – visiškai sportinės žuvys, todėl joms „pagavai – paleisk“ principas tikrai populiarus. Su starkiais situacija tokia: 50/50 tarp pasiėmimo ir paleidimo. Švedai mėgstą šią žuvį ir jos kulinarines savybes, todėl vieną ar du legalius starkius tikrai parsineša vakarienei.
Ar sunku lietuvių meškeriotojui pritapti švedų meškeriotojų kompanijoje? Ar jaučiasi kažkokia diskriminacija, išankstinis neigiamas požiūris?
Priklauso nuo žvejo. Jei tu esi tas žvejas, kuriam rūpi tik prikimšti šaldymo kamerą šviežia žuvimi ir girtis, koks tu kietas, nes „nurinkai“ 15 starkių nuo lizdų, tada tau sunku bus tiek Lietuvoje, tiek Švedijoje. Švedai – šiaurietiško būdo šalis. Visuomet atsargūs, nepuola draugauti. Jų pasitikėjimą galima tik gerais darbais užsitarnauti. Jiems, sakyčiau, ne tiek gaila žuvies, kurią tu pagauni, kiek gaila gamtos. Jie netoleruoja prišiukšlintų pakrančių. Tad reziumuojant galima turbūt pasakyti, jog nesvarbu kur tu gyveni, bet jei esi save gerbiantis, mylintis gamtą bei mūsų VISŲ išteklius žvejys, tai pritapsi visur.
Ko Lietuvos meškeriotojams reiktų labiausiai pasimokyti iš švedų kolegų? Kokią žūklės organizavimo patirtį – žūklės taisykles, leidimų tvarką, gamtosaugos normas – iš Švedijos būtų galima perimti Lietuvai?
Tvarka Švedijoje kitokia. 98% vandens telkinių, upių ruožų yra išnuomoti, todėl leidimų sistema, ypač tik atvykus iš Lietuvos, čia labai paini. Lygiai taip pat kaip ir taisyklės: kiekvienas vandens telkinio savininkas gali koreguoti rekomenduojamas taisykles pagal jo nuožiūrą. Todėl viename telkinyje leistina pasiimti lydeka gali būti nuo 60 cm iki 80 cm. O kitame – nuo 55 cm iki 75 cm. Būtent ir žuvies maksimalus paėmimo dydis yra ribojamas, ko manau reikėtų ir Lietuvoje. Nes visiems suprantama, jog paimdami metrines lydekas mes prarandam milijonus ikrų, o palikdami tik mažytes, mažiname bendrą žuvies dydžio vidurkį.
Jei norėtumėte sužinoti daugiau apie taisykles, tvarką ar planuojate keliauti į Švediją žvejoti, tai visuomet esate laukiami mūsų klubo grupėje Facebook „Švedijos žvejai LTunited“. Ten galite rasti ar paklausti bet kokios informacijos, susijusios su žūkle ir mielai ja pasidalinsime.
Ačiū už pokalbį