Simonai, kas tavo gyvenime atsirado pirmiau: meškeriojimas ar tapyba?
Manau, abu atsirado panašiu metu – vaikystėje. Žvejybą aš atsimenu kaip laiką, praleistą su tėvu, ankstyvus rytmečius, kuomet pats tėtę keldavau, klausdamas, kodėl dar neinam žvejoti. „Rimtas“ menas atsirado, kai buvau kokių dvylikos metų, tada paprašiau tėvų, kad mane užrašytų į meno mokyklą.
Ar galima rasti daug paralelių tarp tarybos ir meškeriojimo?
Galima. Abi veiklos leidžia pabėgti nuo intensyvaus šių dienų gyvenimo ir civilizacijos tempo.
Simonai, o žvejyba tau suteikia daug įkvėpimo kurti?
Aš į ją žiūriu kaip į potyrį, kuris leidžia vėliau suprasti, ką aš konkrečiu kūriniu norėčiau pasakyti žiūrovui.
Ar daug paveikslų esi sukūręs, inspiruotas žvejybos?
Na, labiausiai su žvejyba yra susijusi mano paskutinė paroda ir joje eksponuoti paveikslai. Tačiau peizažas, gamtos vaizdai mane lydi ir mano kūriniuose atsispindi jau ne vienius metus.
Simonai, o tu turi savo mėgstamą žūklės būdą?
Nepasakyčiau. Gal tik labiau mėgstu gaudyti upėse. O žūklės būdas labiau priklauso nuo metų laiko ir gaudomų žuvų rūšių. Tiesa, nuo ledo nemeškerioju.
Kodėl upė?
Gal dėl to, kad, kaip ir gyvenimo taip ir gamtos upėje, pasak posakio: „ Į tą patį vandenį neįbrisi“.
O kaip susižavėjai museline meškere?
Manau, mane labai paskatino užsiimti museline žinomas architektas, profesorius Vytautas Brėdikis. Jis tiek savo bičiulių, tiek akademikų tarpe buvo žinomas muselininkas. Pamačius jo žūklės įrankius, savo gamybos masalus, susipažinus su jo požiūriu į meškeriojimą, supratau – šis žūklės būdas turėtų man patikti.
Ar tau svarbūs kokybiški įrankiai tiek meškeriojant, tiek tapant?
Geri įrankiai yra svarbu, tačiau jie nenulemia gero rezultato. Ir taip yra abejose veiklose. Kartais senas teptukas ar su elektros izoliacija užvyniotas meškerės žiedelis suteikia tam potėpiui ar žūklės potyriui būtent tai, ko tuo metu jam labiausiai reikia.
O tau svarbus galutinis rezultatas: žvejyboje – pagauta žuvis, tapyboje – sukurtas geras paveikslas?
Labiau vertinu patį potyrį, kada tu gali pasineri į veiklą ir joje būti, nejausdamas vietos ir laiko ribų. Tai, manau, yra daug svarbiau, nei gautas rezultatas.
Simonai, ką palinkėtum žvejyboje „atrasti“ meškeriotojams?
Palinkėčiau žūklėje matyti ne vien žuvį. Pakelkite galvą, apsidairykite – aplinkui galbūt pamatysite pakylančią iš laukymės gervę ar įtariai į jus žiūrinčias lapės akis. Meškeriojimas juk yra ne vien žuvų gaudymas.