Kiekvienas iš šių būdų turi savo privalumus ir trūkumus. Žinoma, reikia priimti faktą, kad kalbėsiu net tik apie karpių žūklę, kur „plauko“ sistemėlė beveik visada yra būtinybė. Tokioms žuvims kaip kuojos, mažesni karšiai, plakiai, raudės ir taip toliau, „plauko“ sistemėlė paprastai ne visada yra efektyvi. Taip pat, verta paminėti, kad naudoti „plauko“ sistemėlę ar ne, priklauso net tik nuo žuvies rūšių, į kurias taikomasi, bet ir nuo žūklės metodo. Sakykim meškeriojant plūdine karpius ir naudojant batoną masalui, dažnai verta „plauko“ sistemėlės atsisakyti. Iš kitos pusės, kartais meškeriojant kuojas delikati „plauko“ sistemėlė gali būti itin efektyvi. Na, bet kaip supratote situacijų čia gali būti tikrai daug ir tam reiktų ilgai kalbėti ir vis vien kaži ar pavyktų viską aptarti.
Na, tačiau šįkart noriu konkrečiai aptarti žūklę dugnine su method tipo šeryklėlėmis, trumpais pavadėliais ir masalui naudojant musės lervas. Kodėl būtent method tipo šeryklėlėmis, paklausite? Vasarą ir šis žūklės būdas dažnam meškeriotojui yra įdomus ir efektyvus. Kodėl musės lervos masalui? Tai yra puikus masalas, kurį mielai čiumpa visos mūsų vandenų žuvys; be to musės lervų galima įsigyti kiekvienoje žūklės įrankių parduotuvėje. Greičiausiai, galvosite, kam sukti galvą, tiesiog visada tvirtinti masalą ant „plauko“, kai gaudoma method tipo šeryklėlėmis. Taip galvodavau ir pats. Vis dėl to ne kiekvienas meškeriotojas moka susirišti efektyvią „plauko“ sistemėlę, be to reikia pripažinti, kad musės lervos man vizualiai „skaniau“ atrodo kai užvertos ant kabliuko, o ne įtaisytos ant „plauko“.
Taigi, verta patikrinti, kas yra geriau: musės lervos ant „plauko“ ar tiesiog užvertos ant kabliuko?
Testo sąlygos
Testui pasirinkau šalia Londono, Anglijoje esantį komercinį vandens telkinį. Vandens telkinys nėra gilus, ir vidutinis gylis siekia tik apie 2 metrus. Vandens telkinyje yra nemažai karpių, sveriančių nuo maždaug 5–6 kg iki 20 kg, nemažai įvairaus dydžio karšių, kuojų, didelių šamų.
Šis testas buvo atliktas 2017 metų pavasario antroje pusėje. Tą dieną oro temperatūra buvo pakilus iki +18 pagal Celcijų, o vanduo tebuvo sušilęs iki maždaug +12 laipsnių pagal Celcijų.
Pradėjęs meškerioti, kiekvieną kartą užmetęs lauksiu penkias minutes arba kol sulauksiu kibimo. Penkis kartus tai darysiu kai musės lervos bus užvertos ant kabliuko, po to penkis kartus, kai masalas bus ant „plauko“ ir vėl iš naujo. Atlikus po kelias tokias serijas išvados turėtų būti aiškios.
Pasiruošimas
Jaukinsiu 2 mm. skersmens Coppens peletėmis, kurių šiandienos žūklei užteks maždaug 300–400 g. Jų paruošimas gana paprastas:
- Peletės supilamos į pasirinktą dubenėlį
- Peletės užpilamos vandeniu. Vandens reikia pilti tik tiek, kad jis vos vos matytųsi tarp pelečių. Paminėsiu, kad skirtingų gamintojų peletėms gali reikia skirtingo kiekio vandens, todėl šis paruošimo būdas gali netinkti ne Coppens peletėms.
- Peletės užpiltos vandeniu brinkinamos bent 30 minučių (o dar geriau valandą ar pan.). Peletėms brinkstant, galima jas keletą kartų pamaišyti ranka, nes ant dugno esančios peletės sugeria daugiau vandens. Galutinis rezultatas – lipnios, bet atskiros peletės.
Masalui turiu tik saulelę raudonų musės lervų, kurias iš vakaro nugaišinau karštu vandeniu.
Įrankiai paprasti. Ritė – Daiwa TDM 4012, ant kurios suvyniotas 0,24 mm. pagrindinis valas. Kotas – Drennan Method Feeder Combo 3,60 m. ilgio su 2 uncijų viršūnėle. Šėryklėlės – mažos Preston Innovations Method Feeder 30 g. su pakeistu stiebeliu, kad galėčiau pakeisti visą šeryklėlę neperišinėdamas sistemos. Kabliukai – Guru Pellet Waggler 14 nr. Prisišti ant 0,20 mm. skersmens pavadėlio, kurio ilgis 10 cm. Pabrėšiu, kad tiek veriant musės lervas ant kabliuko, tiek pritaisant ant „plauko“ naudosiu identiškus kabliukus.
Meškeriosiu 51 m. atstumu. Šį atstumą išmatavau, užmetęs į norimą žūklės tašką, tuomet užfiksavau pagrindinį valą ant ritės būgnelio ir vėliau valą sukau apie į žemę įbestus kuoliukus. Jeigu kažkas atsitiktų – trūktų ar susipainiotų valas, galėčiau laisvai grįžti prie jaukinamo taško.
Eiga
Žūklę pradedu lygiai 14:00 su ant kabliuko užvertų pora musės lervų. Šeryklėlę užpildau specialia forma. Laikas pirmajam metimui.
Užmetus 5 minutės prabėgo gana greit, tačiau jokių kibimo ženklų, laikas permesti. Antras, trečias, ketvirtas, penktas metimai analogiški – nekimba. Na, bet nenusimenu – tik pradėjau žūklę, taigi, kibimų teks šiek tiek palaukti, be to pats vidurdienis, kai žvynuotosios nelabai aktyvios.
Laikas keisti šeryklėlę į tokią pačią, tačiau su kabliuku su „plauku“. Prie „plauko“ yra pririštas mažas guminis žiedelis, kuris ištempiamas naudojant specialių įrankį ir po to guma atleidžiama ir taip žiedelis musės lervas patikimai laiko ant „plauko“.
Seka 5 metimų serija, tačiau rezultato nėra – vis dar nekimba. Nusprendžiu, kad kibimo greit nesulauksiu, reikia šiek tiek palaukti, kol ims vakarėti, gal tuomet žvynuotosios pradės aktyviau maitintis. Taigi, gerą valandą pasivaikščioju paežere, pakalbinu gretimame ežere žūklės varžybose dalyvaujančius žvejus.
Grįžus į savo žūklavietę tęsiu savo eksperimentą – ant kabliuko užveriama pora musės lervų, šeryklėlė užpildoma peletėmis ir visa tai šveičiama į jaukinimo vietą. Pirmais dviem metimais nepavyksta sulaukti kibimo, tačiau užmetus trečią kartą ir praslinkus maždaug 1 minutei ir 30 sekundžių sulaukiu itin agresyvaus kibimo, kai žuvis, rodos, nori įtempti meškerę į ežerą. Kovoju su žuvimi atidžiai ir iš kovos pobūdžio panašu, kad bus padorus karšis. Taip ir yra, netrukus priekrantėje išnyra per 2 kg sveriantis auksašonis.
Pavyksta žuvį mikliai pasemti graibštu. Po trumpos fotosesijos karšis keliauja atgal į savo stichiją, o aš užveriu naujas musės lervas ant kabliuko, suformuoju jauką ant šeryklos ir užmetu – gal karšių būrys vis dar sukinėjasi žūklavietėje.
Deja, ketvirtas šioje serijoje nesulaukiu kibimo, o va penktuoju, praėjus maždaug 4 minutėms, vėl pakertu ir sėkmingai nuvarginu dar vieną panašaus dydžio karšį. Taigi, kol kas „plaukas“ atsilieka 2:0, na bet su masalu ne ant „plauko“ žvejojau dvigubai ilgiau. Pats laikas „plaukui“.
Taigi, ant „plauko“ įtaisoma šviežia pora musės lervų, šeryklėlė užpildoma ir užmetama. Mano nuostabai, kibimas iškart, praėjus tik maždaug 10 sekundžių. Valas net nespėjo paskęsti po užmetimo! Po įnirtingos kovos pavyksta nugalėti trečią šios dienos karšį. Įdomu net tik tai, kad karšis užkibo taip greit, bet ir kad apskritai, berods žuvys pradėjo maitintis ir kibti.
Mikliai užmetu antrą šios serijos kartą vėl tikėdamasis itin greito kibimo. Deja, taip nenutinka. Lygiai tas pats ir trečiu ir ketvirtu metimais, o va penktuoju, praėjus maždaug dviems minutėms po užmetimu pavyksta apgauti dar vieną karšį. Šį kartą mažesnis, turbūt bus apie kilogramo. Taigi, rezultatas lygus 2:2.
Taupydamas žurnalo popierių ir saugodamas medžius, šioje vietoje eigos aprašymą ir baigsiu. Paminėsiu, kad be karšių, žūklės pabaigoje pavyko sugauti ir keletą apie 5 kg. sveriančių karpių. Taigi, metas išvadoms ir apibendrinimui.
Išvados
Rezultatas. Žūklę baigiau 19:30. Iš viso sugavau 16 karšių ir 2 karpius, taigi per maždaug 4,5 valandos sugavau 18 stambių žūvų – puiki žūklė.
9 karšiai buvo sugauti naudojant „plauko“ sistemėlę. 7 karšiai ir 2 karpiai buvo sugauti kai musės lervos buvo tiesiog užvertos ant kabliuko. Taigi, lygiosios 9:9. Prisipažinsiu, toks rezultatas mane nustebino, nes slaptai tikėjau, kad ant „plauko“ užmontuotos musės lervos laimės į vienus vartus. Kas dar įdomiau, kad abu karpiai buvo sugauti būtent tuomet, kai masalas buvo tiesiog užvertas ant kabliuko. Tai tarsi prieštarauja teorijai, kad karpių žūklėje „plauko“ sistemėlė būtina. Na, tačiau gal tai tik sutapimas, o be to naudojau gana didelius kabliukus, kurie padidina žuvies pasikirtimo tikimybę.
Pabėgusios žuvys. Tik vienas karšiokas atsikabino, prieš pat pasemiant jį graibštu, tuomet kai buvo meškeriojama be „plauko“. Na, tačiau prieš žuviai atsikabinant, aiškiai mačiau, kad kabliukas nebuvo įsmigęs žuvies žabtuose. Todėl laikau, kad testo metu visos pakirstos žuvys buvo ištrauktos 100 proc. Vėlgi lygiosios.
Kabliuko pozicija žuvies žabtuose. Tikiu, kad šis kriterijus daugeliui meškeriotojų mėgėjų gali pasirodyti absurdiškas. Leiskite patikinti, kad kabliuko pozicija žuvies žabtuose yra labai svarbus kriterijus ir padeda meškeriotojui suprasti, kaip žuvys maitinasi duotoje situacijoje ir kaip veikia sistemėlė. Mažiausios detalės, tokios kaip kabliuko masė, masalo masė, pavadėlio ilgis ir standumas ir t.t. lemia ar kabliukas žuviai užtikrintai „sės“ ir ištrauksite žuvį ar įsikabins tik į lūpos odą ir galiausiai žuvis atitrūks. Jei netikite tuo – pažiūrėkite į karpininkų kastą. Jie turi knygas, kuriose aprašoma vien tik įvairių sistemėlių mechanika, jų žurnaluose irgi didžiąją dalį turinio sudaro sistemėlių aprašymai, diagramos ir panašiai.
Mano testo metu, visoms žuvims, sugautoms kai masalas buvo tiesiog užvertas ant kabliuko, kabliukas užtikrintai buvo įsmigęs į žabtų kampą, kur apatinė lūpa susijungia su viršutine. Nors ir nė viena žuvis neatsikabino, tai nėra ideali pozicija. Meškeriojant su „plauku“ trys karšiai buvo pakirsti taip, kad kabliukas joms buvo įsmigęs apatinės lūpos viduryje, iškart už kieto kaulinio darinio. Ši kabliuko pozicija yra tobula – nesvarbu kaip žuvis besipriešintų ir kokiu šonu plauktų varginimo metu, jai atsikabinti yra labai sunku. Taigi, „plaukas“ šiuo atžvilgiu lenkia ant kabliuko tiesiog užvertą masalą.
Kibimo indikacija. Jokio skirtumo kibimo indikacijoje nepastebėjau – kiekviena žuvis kibo agresyviai, lyg norėdama įtempti meškerę į vandenį nepaisant ar musės lervos buvo ant „plauko“ ar tiesiog užvertos ant kabliuko. Paminėsiu, tik kad tuomet, kai masalas buvo ant „plauko“ sulaukiau dviejų itin greitų kibimų, po maždaug 10 ir 15 sekundžių po užmetimo. Kai masalas buvo tiesiog užvertas ant kabliuko, tokių greitų kibimų nebuvo. Sutapimas tai ar – sunku pasakyti, todėl tai paliksiu skaitytojo apmąstymams.
Pastebėjimai. Verta pastebėti kad, kai vėriau musės lervas ant kabliuko, iškart suprasdavau ar kabliukas pakankamai aštrus ir reikiant galėdavau imtis priemonių (keisti jį arba pagaląsti). Kai masalas buvo ant „plauko“ tekdavo kabliuką kaskart bandyti įdurti į nagą (ir taip rizikuoti šiek tiek atbukinti kabliuką), kad suprasti ar jis pakankamai aštrus.
Dar vienas pastebėjimas. Meškeriojant be „plauko“ du kartus nesulaukus kibimo ir ištraukus sistemėlę permetimui, ant kabliuko nebuvo masalo. Sunku pasakyti ar masalą sugebėjo „nudžiauti“ mažesnės žuvys ar masalas tiesiog nusimovė nuo kabliuko vyniojant sistemėlę link kranto dėl sukimosi ir dėl to kad naudojau kabliukus be užkarpėlių. Paminėsiu, kad kai antrą kartą taip nutiko, musės lervas ėmiau mauti kitaip: pirmą per storąjį galą, antrą per plonąjį galą ir tai berods išsprendė problemą. Meškeriojant su „plauku“ masalas visada patikimai laikėsi guminiame žiedelyje.
Pabaigai palinkėsiu išbandyti žūklę method tipo šėryklėlėmis. Kaip matote tai yra paprastas, bet labai efektyvus žūklės būdas ir nebūtinai reikia įmantrių „plauko“ sistemėlių, baltiminių kukulių ir taip toliau.