Įtampa tarp žvejų verslininkų ir žvejų mėgėjų dar labiau išaugo po to, kai praeitų mėtų spalį žvejus pasiekė žinia apie tai, kad ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų sprendimu nuo šių metų sausio Baltijos jūroje tiek verslininkams, tiek žvejams mėgėjams bus draudžiama gaudyti menkes. Verslininkams su Žemės ūkio ministerija derantis dėl kompensacijų žvejai mėgėjai ir nedidelius laivelius nusipirkę ir pramoginės žūklės išvykas jūroje organizuojantys smulkieji verslininkai liko be nieko. Dėl ateities susirūpinę žvejai nesulaukė ir ministerijos dėmesio – Žemės ūkio ministras Andrius Palionis nerado jiems laiko.
Šie įvykiai dar labiau pakurstė priešpriešą tarp žvejų mėgėjų ir verslininkų, tačiau įtampa tvyrojo ir anksčiau – žvejai mėgėjai ir jų interesus ginančios organizacijos teigia, kad verslininkai, gaudydami žuvis Kuršių mariose, smarkiai kenkia jų ištekliams, be to, migruojančios lašišinės žuvys įkliūva į jų tinklus, o priegauda ne visada sąžiningai užfiksuojama.
Kiek anksčiau šį mėnesį asociacija „Lašišos dienoraštis“ kvietė visus, neabejingus Kuršių marių likimui, prisidėti prie akcijos „Grąžinkim Kuršių marioms gyvybę“. Jos aprašyme įvardytos pagrindinės Kuršių marioms ir žuvų ištekliams gresiančios grėsmės – verslinė žvejyba, ilgametė marių tarša nevalytomis nuotekomis ir dvi Vokės upę užtvenkusios užtvankos, trukdančios migruoti žuvims.
Akcijos apraše asociacija išsakė ketinimą kreiptis į Vyriausybę prašant riboti arba sustabdyti verslinę žūklę Kuršių mariose bent penkiems metams. Pasak organizacijos, tai yra normali tarptautinė praktika.
Praėjus savaitei po paskelbimo apie akciją, „Lašišos dienoraščio“ „Facebook“ paskyroje ir oficialioje svetainėje paskelbti duomenys, nurodantys, kad žvejų verslininkų veikla kasmet į valstybės biudžetą atneša beveik dešimt kartų mažesnę sumą nei gaunama surinkus pinigus už žūklės leidimus iš žvejų mėgėjų. DELFI nusprendė įsitikinti, ar pateikti skaičiai teisingi.