Smagiai pažvejoti galima ir tada, kai upės vagoje kliokia rudo vandens masė, o vandens lygis gerokai pakilęs. Ir tokioje upėje galima pagauti kuojų, karšių, šapalų, jei tik žinome, kur žuvų ieškoti. O pagrindinėje srovėje jų tuomet tikrai nėra.
Senvagės
Visos vidutinio dydžio upės turi nemažai senvagių, kurios vasarą visiškai išdžiūva ar virsta tik varlėms tinkamomis pelkėmis. Bet dabar ne vasara. Tokios senvagės pavasarį atgyja, vienoms žuvims tampa užuovėja nuo srovės, kitos čia randa maisto, dar kitos – ruošiasi čia neršti. Tad tokias senvages, kurias vasarą praeiname, dabar būtina patikrinti.
Santakos
Jei į didesnę upę ištvinusią upę įteka švaresnis upeliukas, verta patikrinti pačias jo žiotis. Ištvinusios pagrindinės upės srautas stabdo intako vandenį, tad mažesnės upės žemupyje vanduo kiek pakyla, srovė sulėtėja, bet vanduo būna skaidresnis. Žuvys mėgsta tokias vietas. Žinoma, jei ir intakas kliokia kakavos spalvos vandeniu, čia sustoti neverta.
Užlietos pievos
Ten, kur upės krantai nuožulnūs, potvynio vanduo išsilieja į pakrantės pievas. Nors jose gylis gali būti vos pusmetris, įvairios žuvys čia ne tik slepiasi nuo srovės, bet ir randa daug maisto – įvairių iš dirvožemio plaunamų organizmų. Užlietose pievose mėgsta ganytis kuojos, karšiai, itin dažnai jose sukiojasi meknės.