Tvenkinys, kurio žuvingumas nustebino net mokslininkus

Nors visoje Lietuvoje galima priskaičiuoti tūkstančius įvairių tvenkinių, nemažą jų dalį meškeriotojai keiksnoja dėl menko žuvingumo. Tačiau yra ir kitokių vandens telkinių. Vienas jų – Antanavo HE tvenkinys, kuriame pernai atlikti ichtiologiniai tyrimai maloniai nustebino mokslininkus.

Marijampolės savivaldybėje telkšantis Antanavo HE tvenkinys atsirado 1957 metais patvenkus Šešupės ir Sasnos upes. Bendras tvenkinio plotas 107,7 ha, kranto linijos ilgis - 16,8 km. Maksimalus tvenkinio gylis siekia tik 4,3 m (4,1 m, nustatytas tyrimų metu), vidutinis gylis 1,5 – 2 metro.

Tačiau šiame sekliame tvenkinyje žuvų tikrai netrūksta, o ypač juo turėtų susidomėti stambių karšių ieškantys meškeriotojai. Tuo įsitikino Antanavo HE tvenkinyje ichtiologinius tyrimus pernai atlikęs Gamtos tyrimų centro mokslininkas Kęstutis Skrupskelis. Tyrimai šiame tvenkinyje buvo atliekami pirmą kartą nuo jo atsiradimo.

Tyrimo metu Antanavo HE tvenkinyje sugautos 13-ios rūšių žuvys: lydeka, karpis, karšis, kuoja, raudė, lynas, paprastasis karosas, sidabrinis karosas, plakis, paprastoji aukšlė, salatis, pūgžlys ir ešerys. Žvejai mėgėjai teigia, kad šiame vandens telkinyje dar gyvena starkiai ir meknės.

Nors tyrimai parodė, jog pagal gausumą Antanavo HE tvenkinyje dominuoja kuojos ir aukšlės, tačiau pagal biomasę pirmąsias vietas šiame vandens telkinyje pirmauja karšiai ir lynai. Būtent tai labiausiai turėtų dominti meškeriotojus, nes tokie tyrimų rezultatai sako, kad Antanavo HE tvenkinyje plaukiojantys karšiai bei lynai yra išties stambūs. Beje, tai tyrimo ataskaitoje pabrėžia ir mokslininkas.

„Įdomu pastebėti, kad tvenkinyje smulkių karšių gausumas labai nedidelis, vyrauja suaugusios žuvys. Tikėtina, kad jauni karšiai užima upines buveines, o suaugusios žuvys telkiasi tvenkinyje”, - rašo K. Skrupskelis, pabrėždamas, kad bendra tvenkinio žuvų biomasė apskritai yra labai aukšta tokio tipo vandens telkiniams.

Tiesa, kaip ir daug kur Lietuvoje, Antanavo HE tvenkinyje taip pat trūksta plėšriųjų žuvų. Tačiau jau netrukus situacija turėtų gerėti. Šį tyrimą užsakė Marijampolės medžiotojų ir žvejų draugija, kuri yra tvenkinio nuomininkė. Pagal tyrimo rekomendacijas bus sprendžiama, kokiomis žuvimis šį vandens telkinį reikėtų papildyti.

O tyrimą atlikę mokslininkai Antanavo HE tvenkinį įžuvinti siūlo žuvimis, dėl kurių jis taptų dar patrauklesnis meškeriotojams.

„Geras visų žuvų rūšių augimas rodo aukštą tvenkinio potencialą ir galimą didesnę jo produkciją, tačiau siekiant racionaliai panaudoti mitybinės bazės išteklius būtina sumažinti menkaverčių žuvų gausumą. Tai rekomenduojama daryti natūralių plėšrūnų pagalba, didinant jų gausumą tvenkinyje. Atsižvelgiant į tvenkinio hidrologines sąlygas (nedidelį vidutinį gylį, mažą skaidrumą, pratakumą ir gausią mitybinę bazę plėšrūnams) esant galimybei tvenkinį galima įžuvinti starkiais ir šamais”, - teigiama tyrimo išvadose.