Tyrimai parodė – Lietuvos upėse didžiuliai eršketai nebuvo retenybė

Aštriašnipis eršketas šiuo metu yra viena labiausiai nykstančių eršketinių žuvų rūšių. Iki XIX a. pabaigos šis eršketas sudarė svarbią žuvų bendrijos dalį visose Baltijos jūrą supančiose šalyse. Lietuvoje jis buvo sutinkamas Nemune ir jo didžiuosiuose intakuose: Neryje, Merkyje, Šventojoje, o taip pat Baltijos jūros priekrantės vandenyse.

Didėjantis užterštumas, upių tvenkimas ir melioravimas nuskurdino buveines, o drastiška eršketų žvejyba XX a. viduryje lėmė šios žuvų rūšies išnykimą. Paskutinis Atlantinis eršketas Baltijos jūroje pagautas 1996 m. prie Saremo salos, Lietuvos vandenyse –1975 m., ties Palanga.

Garsus Lietuvos mokslininkas profesorius Tadas Ivanauskas 1956 m. nurodo, kad tarpukario Lietuvos vandenyse eršketas nebuvo toks retas, tik sugaunamas ne kasmet: 1927–1932 m. eršketų buvo pagaunama nuo 50 iki 300 kg, 1933–1935 m. nėra duomenų apie sugavimus,1936 m. pagauta 120 kg.

Po antro pasaulinio karo Lietuvos vandenyse eršketų sužvejota keturis kartus: 1955 m., 1960 m., 1962 m., ir 1975 m. ir remiantis statistikos duomenimis šios žuvys buvo tokių dydžių: 254 cm ir 122 kg, 210 cm ir 82 kg, 18 kg (ilgis nežinomas), 100 cm (svoris nežinomas).

Pastarojo dešimtmečio moksliniais tyrimais buvo nustatyta, kad Baltijos jūroje Atlantinį eršketą – sturį prieš 800–1200 metų išstūmė aštriašnipis eršketas. Būtent šis faktas teikia vilties atkurti eršketų populiaciją Lietuvoje. Šiaurės Amerikos upėse aštriašnipiai eršketai – gana dažnos žuvys, o tai suteikia galimybę gauti medžiagą atkūrimo darbams. Lietuvos mokslininkai tikisi, kad šios „amerikietiškos“ žuvys sėkmingai prigis mūsų upėse, o ateityje džiugins ne vieną žveją.