Upę papildė prieš šimtmetį išnykusiomis žuvimis

Aštriašnipių eršketų likimas jaudina ne tik lietuvius. Siekdamos atkurti šių taurių žuvų išteklius, susivienijo Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Estijos ir Latvijos žuvininkystės institucijos. Pirmieji eršketų įveisimo darbus beveik prieš 20 metų pradėjo vokiečiai, Lenkijoje eršketų jaunikliai į upes išleisti 2007 metais, Lietuvoje – 2011 metais, o paskutinėmis šių metų lapkričio dienomis eršketukai į Narvos upę paleisti Estijoje.

Aštriašnipiai eršketai kadaise buvo įprasta rūšis Baltijos jūrą juosiančių šalių upėse, bet dėl intensyvaus pergaudymo šiuo metu jie laikomi išnykusiais. Keletą pastarųjų dešimtmečių Baltijos jūros baseino šalys deda daug pastangų, siekdamos atkurti eršketų populiaciją.

Vokietijoje pirmieji eršketų išteklių atkūrimo darbai pradėti prieš beveik du dešimtmečius. Šioje šalyje išauginti aštriašnipių eršketų reproduktoriai sėkmingai dirbtinai veisiami, o išsiritusios žuvų lervutės atkeliauja į Baltijos šalis.

Viena šių šalių – Estija – lapkričio 29 dieną eršketų jauniklius išleido į Narvos upę. Paskutinė tokia eršketų išleidimo į Narvos upę akcija vyko pavasarį 2013 m. Joje dalyvavo Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, Estijos laukinės gamtos fondo, Aplinkos ministerijos atstovai bei Lietuvos žuvininkystės tarnybos specialistai.

Trumpo vizito metu Žuvininkystės tarnybos specialistams estų žuvininkai parodė veikiantį modernų lašišinių žuvų žuvitakį ant Pursės upės, papasakojo apie žuvitakių priežiūrą, jų statybos darbus, mokslinius tyrimus, tolimesnius bendradarbiavimo kelius. Estijos žuvininkai papasakojo apie upinių nėgių žvejybą Estijos upėse, pademonstravo šių žuvų žvejybos įrankius, inventorių.