Utenos ir Zarasų rajonų vandens telkiniai praturtinti ežeriniais sykais

Siekiant gausinti žuvų išteklius, Žuvininkystės tarnybos specialistai intensyviai vykdo pavasarinius ežerų ir kitų vandens telkinių įžuvinimo darbus. Vadovaujantis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro rekomendacijomis dėl Vištyčio ežero ežerinio syko populiacijos (Coregonus lavaretus) įveisimo galimybių 2020 metais, suderinus su Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijomis, šiomis dienomis į Utenos ir Zarasų rajonų vandens telkinius išleista 230 tūkst. vnt. ežerinio syko paaugintų jauniklių, – tokia žinute savo socialiniuose tinkluose pasidalino Žuvininkystės tarnyba.

Paaugintos žuvys paleistos į vandens telkinius, numatytus Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2020 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-129: po 90 tūkst. – į Alaušo ežerą (Utenos r.) ir Antalieptės marias (Zarasų r.), 50 tūkst. – į Vencavo ežerą (Zarasų r.).

Sykai Lietuvoje veisiami nuo 2000 metų. Seniau buvo žuvinama sykų lervutėmis, bet tokio įžuvinimo būdo atsisakyta ir į ežerus pradėta išleidinėti paaugintus sykų jauniklius. Sykams tinkamas ežeras turi būti skaidrus, labai gilus ir pratakus. Tai trys būtinos sąlygos. Šioms žuvims reikia didelių gylių, kad vasarą rastų šalto vandens. Srovė būtina jų nerštui.

Sykai minta vėžiagyviais, moliuskais, vabzdžių lervomis, rečiau žuvų mailiumi. Palyginti su kitomis sykų formomis ir populiacijomis, auga lėtai: pirmąją vasarą užauga iki 10–30 g, septynerių metų – iki 37 cm ilgio ir 450 g svorio.