Visame pasaulyje įprastai galioja utilizavimo praktika. Reproduktorės žuvys, pasiekę senatvę ligotos banaliai užbaigia savo dienas dirbtiniame tvenkinyje. Tačiau Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus darbuotojai bei idėjos autorius, Trakų Vokės vyriausiasis specialistas Rolandas Morkūnas, nutarė suteikti upėtakiams galimybę grįžti atgal namo.
Upėtakių paleidimo diena buvo šalta, šlapia ir snieguota, tačiau tai pats geriausias metas žuvims pervežti ir prisitaikyti naujoje vietoje. Upėtakiai nesenai išneršę ir jau sustiprėję, todėl nebebus priešnerštinių kovų streso, žema temperatūra visada tinkamesnė visų žuvų pervežimui, be to, iki sausio pirmos draudžiama žvejyba – bus laiko pasiskleisti, susirasti sau slėptuvę, adaptuotis.
Šie margieji upėtakiai į Trakų Vokės poskyrį atkeliavo ir iš gamtos, ir dirbtinai išveisti iš „laukinių“ reproduktorių. Natūralioje upėje užaugę žuvytės ir išveisti jaunikliai toliau buvo auginami poskyrio tvenkiniuose, 6-7 metus davė ikrus, pienius, o jų paauginti skirtingų amžiaus grupių jaunikliai kasmet buvo išleidžiami į Lietuvos upes pavasarį ir rudenį.
Po ilgų darbo metų šių žuvų produktyvumas natūraliai sumažėjo, o jų pamainai Trakų Vokėje jau išauginta, atnaujinta, papildyta iš gamtos pakankama pakaitinių reproduktorių grupė. Galbūt laisvėje išleidžiami margieji upėtakiai dar kartelį kitą ir nerš, o gal kokį žveją pradžiugins.