„Bandoma sugrąžinti situaciją į buvusius rėmus, nors verslinės žūklės uždraudimas vidaus vandenyse davė rezultatų, žuvų ištekliai akivaizdžiai atsigauna. Dabar vėl norima pasinaudoti tais ištekliais, taip apvagiant mūsų visuomenę, nes žuvys yra mūsų visų, o ne saujelės verslininkų turtas. Aš jau nekalbu apie galimą buvusį piktnaudžiavimą, nes vidaus vandenyse gaudžiusių verslininkų pajamų ir sumokamų mokesčių skaičiai, švelniai tariant kėlė abejonių”, – portalui KABLYS.lt sakė buvęs aplinkos ministras V. Mazuronis.
2013 m. vos tapęs Vyriausybės nariu jis paskelbė, kad žvejai verslininkai iš vidaus vandenų turės trauktis. Jiems buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis, o 2015 m. sausį įsigaliojo ir pats draudimas. V. Mazuronis teigia, kad pasipriešinimas tuomet buvo didelis, žvejų verslininkų lobistai dirbo aktyviai, tad jei verslinę žūklę būtų bandyta uždrausti per Seimą, priimant atitinkamus įstatymus, nieko nebūtų pavykę. Balsų būtų neužtekę.
Tad buvo apsiribota ministro įsakymu, kurį bet kuris naujas Aplinkos ministerijos vadovas gali lengva ranka atšaukti. Dėl to V. Mazuronis ragina dabartinius valdančiuosius žengti paskutinį žingsnį ir įstatymu įtvirtinti, kad verslinė žūklė į vidaus vandenis Lietuvoje nebus grąžinta.
„Ypač keista, kai žvejus verslininkus ima užtarti kai kurių savivaldybių merai, konkrečiai kalbu apie Molėtus. Beje, kai kūrėme žvejų rojaus projektą, pats Molėtų meras pasirašė susitarimą su ministerija, kad savivaldybė investuos į žvejams mėgėjams reikalingą infrastruktūrą. To nėra padaryta”, – pažymėjo V. Mazuronis.
Pasak jo, į žvejų rojaus vandenis investuota daugybė pinigų, todėl į juos vėl įsileisti verslininkus būtų nusikaltimas ir prieš gamtą, ir prieš visuomenę. Per 2015 - 2016 m. į 80 žvejų rojaus vandens telkinių paleista apie 580 tūkst. žuvų jauniklių, tai kainavo apie 360 tūkst. eurų.
„Reikia aiškiai pasakyti, kad mėgėjų žūklė yra prioritetas. Meškeriotojai, kurių Lietuvoje yra apie 200 tūkstančių, vien už leidimus kasmet sumoka apie 1,8 mln. eurų. Tuo metu vidaus vandenų verslininkų sumokami mokesčiai tebuvo 100 tūkst. litų. Dabar tų kelių verslininkų interesus vėl bandoma prastumti aukščiau visuomenės intereso. Mėgėjų žūklė visapusiškai yra žymiai naudingesnė valstybei – ne tik ekonomiškai, bet ir sveikatinimo, užimtumo, bendruomeniškumo prasmėmis”, – portalui KABLYS.lt kalbėjo dabartinis Europos Parlamento narys.
Jo teigimu, netgi būtų prasminga pradėti diskusijas apie verslinės žūklės ateitį Kuršių mariose: „Žinoma, čia turėtų įsijungti ir mokslininkai, specialistai, bet, mano manymu, atėjo laikas gaivinti ir šį vandens telkinį”.