Žinoma, jei vėjo kryptis keičiasi kas 20 minučių, jei jis tai nurimsta, tai deda iš kojų verčiančiais šuorais, greičiausiai nieko gero nebus, tokios sąlygos žūklei tikrai ne pačios palankiausios.
Bet jei pučia stiprus pastovios krypties vėjas, jei vieną vandens telkinio krantą nuolat skalauja bangos, nereikia žiopsoti. Vasarą tokia diena gali padovanoti puikią žvejybą.
Reikalas tas, kad visą dieną į tą patį krantą besiritančios bangos iš dugno išskalauja įvairių mikroorganizmų, sudrumsčia vandenį, tad į tokias vietas maitintis suplaukia dideli būriai karpinių žuvų. Kartais net atrodo, kad visi ežero karšiai suplaukė visai prie pat kranto ir tik laukia, kada bus užmestas masalas.
Dar vienas svarbus aspektas, kad bangos paviršinį vandenį stumia gilyn. Paviršiaus vanduo labiau prisotintas deguonies, kurį kartu su savimi nešasi į gilesnius vandens sluoksnius. Vasarą, kai dienos karštos, o vanduo šiltas, tai taip pat suaktyvina žuvis.
Šis vėjuotos dienos efektas pirmiausia pasijunta didesniuose vandens telkiniuose, kuriuose vėjas turi didesnius plotus įsibėgėti ir smarkiau išjudinti paviršių. Bet jei pastovus vėjas pučia kelias dienas iš eilės, tas pats nutinka ir mažesniuose vandens telkiniuose.
Tad nebijokite vėjo, rinktinės krantą taip, kad jis pūstų tiesiai į veidą ir tikrai neprašausite. O tinkamai pasirinkus plūdes, šėryklėles ir susirišus teisingas sistemėles joks vėjas žvejoti netrukdys. Be to, žvejyba vėjui pučiant į veidą ir taip gerokai lengvesnė nei tada, kai jis atlekia iš šono.