Šimtai ar tūkstančiai kylančių į dangų balionų įvairių didelių renginių ar švenčių proga, aplinkosaugininkų teigimu, turi nemenką neigiamą poveikį ekosistemai. Ekspertai teigia, jog balionų naudojimą švenčių metu vertėtų gerai permąstyti. Balionai, kaip ir kitos plastiko rūšys, niekuomet nesuyra – kaip ir bet koks kitas plastikas, taip ir balionai, patekę į aplinką bėgant laikui „skyla“ į vis mažesnius gabaliukus, kurie ilgainiui pavirsta mikroplastiku.
Gyvūnai minta „plastikine sriuba“
Mikroplastikas - tai mažesnės nei 5 mm plastiko dalelės, kurios į jūras patenka su nuotekomis ar lietaus vandeniu bei, kaip jau minėta, susidaro yrant dideliems plastiko gaminiams. Mikroplastiko dalelės lengvai pasklinda aplinkoje, jos gali kaupti ir pernešti pavojingas chemines medžiagas, o pašalinti tokias smulkias plastiko daleles labai sudėtinga, todėl vandenynų ir jūrų tarša mikroplastiku tampa vis didesne problema.
Mikroplastikas jūras sparčiai paverčia „plastikine sriuba“. Plastikas, suskilęs į mažus gabaliukus, patenka į maisto grandinę, kuomet didesni jūros gyvūnai, gaudydami mažesnius gyvūnus, kartu su jais praryja ir mikroplastiką. Mokslininkai teigia, kad mikroplastikas gali suskilti į tokias mažas daleles, jog jas vartoti gali net austrės. Taip mikroplastikas, kuris plika akimi gali būti net nepastebimas, atsiduria ir mūsų jūrų gėrybių patiekalų lėkštėse.
Daugiau apie tai, kaip mikroplastikas kenkia jūros gyvūnams, daugiau skaitykite čia.